Žmogaus galvos smegenis sudaro apie 200 mlrd. neuronų. Juos jungia dar daugiau galūnėlių. Sudarydamos santykinai nedidelę kūno masės dalį, smegenys eikvoja apie 20 proc. energijos, kurios gauname iš maisto. Nepaisant to, svarbiausiu galvos smegenų galios ribotuvu laikoma problema, kuri yra aktuali ir modernioms mikroschemoms – aukšta temperatūra bei perkaitimas.
Josephas Maguire'as iš Lesterio universiteto (Jungtinė Karalystė) su kolegomis pabandė įvertinti, kaip pasikeistų galvos smegenų veiklos ypatumai, jei būtų „modernizuota“ galvos smegenų vėsinimo sistema. Patikrinti šią idėją mokslininkus paskatino Alastairo Reynoldso mokslinės fantastikos romanas „Redemption Ark“ (liet. atpirkimo laivas).
Jame viena žmonių rasė nusprendė tapti protingesnė už konkurentes ir kaukolės dėžutę modifikavo taip, kad galvos smegenys buvo vėsinamos kraujo kapiliarais apraizgyta kauline „skiautere“. Tyrimo autoriai tokią vėsinimo sistemą įdiegė virtualiame galvos smegenų modelyje ir įvertino jos efektyvumą.
Esant maksimalioms apkrovoms, vidutinio svorio ir kūno sudėjimo žmogaus galvos smegenys išskiria apie 12 vatų šilumos. Kraujo vėsinimas „skiauterėje“ leistų kraujo temperatūrą sumažinti 1,7 laipsnio, o tai šilumos perteklių sumažintų 83 vatais.
Straipsnio autoriai mano, kad galvos smegenų „šiluminio biudžeto“ padidinimas paraleliai turėtų padidinti smegenų veiklos darbingumą. Tam tereiktų romane aprašytos kaulinės „skiauterės“ arba daugybės mažų skylučių kaukolėje. Tai turintys žmonės esą būtų 689 proc. „protingesni“.
