Naudodami radioaktyviosios anglies datavimo metodą, mokslininkai
ištyrė Atlanto vandenyno šiaurės vakaruose sugautų didžiųjų
baltųjų ryklių keturių patinų ir keturių patelių kremzlinio
stuburo slankstelius.
Nustatyta, kad stambiausiam iš patinų buvo 73, o stambiausiai
patelei – 40 metų, sakoma Vuds Houlo okeanografijos instituto,
įsikūrusio Menkių kyšulyje Masačusetse, mokslininkų pranešime.
„Mūsų rezultatai dramatiškai padidina didžiųjų baltųjų
ryklių didžiausią įmanomą amžių ir gyvenimo trukmę, lyginant
su ankstesnėmis studijomis“, – sakė žurnale „PLOS ONE“
paskelbtos studijos pagrindinė autorė Li Ling Hamady.
Anksčiau tyrinėjant ryklių kremzlių augimo rieves, kurios,
panašiai kaip medžių rievės, suteikia informacijos apie gyvūnų
amžių ir augimą, buvo keliama prielaida, kad kiekviena rievę
susidaro per maždaug metus.
Vertinant pagal tą metodą, manyta, kad seniausias kada nors
ištirtas didysis baltasis ryklys buvo 22 metų individas, sugautas
Ramiojo vandenyno pietvakariuose, taip pat 23 metų individas,
sugautas Indijos vandenyno vakaruose.
Tuo tarpu naujausioje studijoje ryklių amžius buvo
nustatinėjamas pagal radioaktyviąją anglį, susikaupusią gyvūnų
kremzliniuose griaučiuose. Tos medžiagos šaltinis buvo
branduoliniai bandymai, vykdyti JAV ir Sovietų Sąjungos 6-ame ir
7-ame dešimtmetyje.
Per branduolinius bandymus, kurie galiausiai buvo uždrausti 1963
metais, radioaktyvios medžiagos patekdavo į atmosferą ir
vandenynus.
Radioaktyvioji anglis susikaupia jūrų gyvūnų organizmuose ir
tampa savotiška laiko žyma, leidžiančia nustatyti padarų, kurie
gyveno tebevykdant termobranduolinių užtaisų bandymus, amžių.
Naujausia studija pagrįsta ryklių, sugautų Atlanto vandenyno
šiaurės vakarinėje dalyje 1967–2010 metais, griaučių analize.
Didieji baltieji rykliai laikomi pažeidžiama rūšimi, o
tyrėjai nurodė, kad informacija apie jų augimo spartą ir gyvenimo
trukmę gali padėti pastangoms išsaugoti šiuos gyvūnus.