Kodėl mes prisimename sapnus?

Kai kurie žmonės prisimena sapnus kiekvieną rytą, kiti juos prisimena tik kartais. Nauji tyrimai rodo, kad temporo-parietalinė jungtis, pagrindinis vizualinės (ir ne tik) informacijos apdorojimo centras, yra daug aktyvesnė sapnus gerai prisimenančių žmonių smegenyse. Padidėjęs aktyvumas šioje smegenų srityje galimai padidina dėmesio koncentraciją į išorės dirgiklius bei skatina didesnį budrumą miegant, tokiu būdu padėdamas sapnuotojui įsiminti sapnus.

Priežastis, dėl kurios sapnuojame, mokslininkams vis dar yra paslaptis.<br>123rf nuotr.
Priežastis, dėl kurios sapnuojame, mokslininkams vis dar yra paslaptis.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Technologijos.lt

2014-02-19 11:13, atnaujinta 2018-02-16 03:34

Priežastis, dėl kurios sapnuojame, vis dar yra paslaptis tyrėjams, kurie studijavo skirtumą tarp žmonių, gerai prisimenančių sapnus ir tų, kurie negali pasigirti dažnu sapnų prisiminimu.

2013-ųjų sausį tyrėjų komanda, vadovaujama Neuromokslų Tyrimo Centro Lione mokslininkės Perrine Ruby, priėjo dvi išvadas: sapnus prisimenantys žmonės yra dvigubai budresni miego metu, jų smegenys labiau reaguoja į aplinkinius dirgiklius ne tik miego, bet ir budrumo metu. Tai padidina smegenų aktyvumą, kuris gali paskatinti prabudimus naktį, todėl žmonės daug lengviau įsimena sapnuotus sapnus.

Šiame naujame tyrime mokslininkų komanda nustatė smegenų sritis, kurių aktyvumas buvo skirtingas. Naudodami pozitronų emisijos tomografiją jie išmatavo spontanišką smegenų veiklą 41 savanoriui budrumo bei miego metu.

Savanoriai buvo suskirstyti į dvi grupes: vienoje buvo 21 žmogus, kuris prisimena sapnus maždaug 5 dienas per savaitę, o kitoje buvo 20 žmonių, kurie teigė, jog sapnuoja maždaug du kartus per mėnesį. Tų, kurie dažnai sapnavo, ir miego, ir budrumo metu smegenų veikla medialinėje prefrontalinės smegenų žievės ir temporo-parietalinės jungties srityse buvo spontaniškai stipri.

„Tai gali paaiškinti, kodėl žmonės, gerai prisimenantys sapnus, labiau reaguoja į aplinkos dirgiklius tuomet, kai yra pabudę. Tokiu būdu jiems yra didesnė tikimybė „įrašyti“ sapnus į atmintį. Iš tiesų, miegančios smegenys nesugeba įsiminti naujos informacijos. Kad tai padarytų, jos turi būti pažadintos“, – sakė Perrine Ruby.

Neurofiziologas iš Pietų Afrikos Markas Solmsas ankstesniuose tyrimuose pastebėjo, kad pažeidimai šiose smegenų srityse priveda iki pabudimų sapnuojant.

Prancūzų tyrėjų komandos tikslas yra parodyti smegenų veiklos kaitą tarp žmonių, gerai prisimenančių sapnus ir žmonių, kurie jų praktiškai neprisimena, jiems būnant budriems ir miego metu.

„Rezultatai rodo, kad abi grupės žmonių skiriasi savo gebėjimais „įrašyti“ į atmintį sapnus, tačiau neatmetama galimybė, kad jie skiriasi ir sapnų kūrimo srityje. Įmanoma, kad gerai prisimenantys sapnus žmonės tiesiog pasižymi tuo, jog sapnuoja daug daugiau sapnų, negu tie, kurie savo sapnus prisimena retai“, – aiškino tyrėjų komanda.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.