Tam tikra prasme, šie vėjai mums pasitarnavo, išlaikydami šiltą orą nuo patekimo į Pietų ašigalį. Antraip jis būtų tirpęs. Bet greitėdamas šis atmosferos verpetas traukiasi, palikdamas daugiau pažeidžiamų Antarktidos vietų šilumoje ir atitraukdamas žiemos lietus iš Vakarų Australijos.
2009 m. atrodė, kad už vėjų stiprėjimą atsakinga skylė ozono sluoksnyje virš Antarktidos. Dabar Nerilie Abram iš Australijos nacionalinio universiteto Kanberoje ir jos kolegos parodė, kad ozono skylė yra tik priežasties dalis. Globalinis atšilimas yra ne mažiau svarbus.
Šilimas maitina vėjus
Komanda atkūrė Antarktidos pastarųjų 1000 metų temperatūrą, pasinaudodama ledo kernais iš Jameso Rosso salos, netoli nuo Antarktidos pusiasalio. Temperatūros koreliavo su vėjų stiprumu ir dažnumu, tad jie galėjo įvertinti vėjų galią.
Paaiškėjo, kad dabartinis vėjų stiprumas – didžiausias per pastarąjį tūkstantmetį. Bet stiprumo pakilimas prasidėjo penktajame XX a. dešimtmetyje, likus keliems dešimtmečiams iki ozono skylės atsiradimo.
Taigi N.Abram komanda atliko praėjusio tūkstantmečio orų simuliaciją, naudodama aštuonis klimato modelius, pagal faktinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų lygį, nustatytą iš ledo kernų. Visi modeliai numatė, kad vėjas turėtų sustiprėti iki penkto dešimtmečio, o tai rodo, kad vaidmenį vaidino šios dujos. Taip gali būti, nes daugiau sausumos turintis šiaurinis pusrutulis šyla greičiau už pietinį ir sukuria vėjus stiprinantį temperatūros gradientą.
Tokie istoriniai duomenys yra gyvybiškai svarbūs, pabrėžia Wenju Cai iš CSIRO, Australijos nacionalinės tyrimų agentūros Melburne. Dar nepublikuotame darbe jis vertina, kad ozono sluoksnio nykimas sukėlė du trečdalius poveikio Antaktidos vėjams, o už likusią dalį atsakingos šiltnamio efektą sukeliančios dujos.
Ateities šokas
Jei šiltnamio efektą sukeliančios dujos išties prisideda prie vėjų stiprėjimo, tai keičia mūsų prognozes apie Australijos ir Antarktidos klimatą.
Buvo tikimasi, kad ozono skylė užsitrauks per kelis dešimtmečius, ir jei tai buvo vienintelis orus kontroliuojantis faktorius, jie turėtų susilpnėti ir išsiplėsti. Taip Australijos lietūs grįžtų atgal, o vakarinės Antarktidos dalys būtų labiau apsaugotos nuo šilimo.
Tačiau N.Abram tvirtina, kad kylanti pasaulio temperatūra priešinsis šiam vėjų silpninimo efektui. Tai reiškia, kad Australijos vakarinė dalis liks sausa, o vakarinės Antarktidos dalys, neužstojamos vėjų, tirps ir toliau.
W.Cai verinimu, jei dabartinis emisijų lygis išliks, šie du faktoriai iki 2045-ųjų vienas kitą neutralizuos, tad vėjai liks pastovūs. Po to, jei emisijos nemažės, šiltnamio efektą sukeliančios dujos ims toliau stiprinti vėjus.
Parengta pagal „New Scientist“.
