Nobelio fizikos premija – mėlynų LED šviestukų išradėjams

Šių metų Nobelio fizikos premija skirta trims mokslininkams, kurių pastangomis buvo išrasti mėlynos spalvos LED (angl. light emitting diode) šviestukai. Skelbdami nugalėtojus Nobelio komiteto nariai pabrėžė, kad prizas skiriamas už jų išradimo naudingumą.

Profesorius Shuji Nakamura demonstruoja skirtingus LED šviestukus.<br>AP nuotr.
Profesorius Shuji Nakamura demonstruoja skirtingus LED šviestukus.<br>AP nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

2014-10-07 14:23, atnaujinta 2018-01-28 06:49

Fizikos premija bus įteikta Isamu Akasaki ir Hiroshi Amano iš Nagojos universiteto (Japonija) bei Shuji Nakamurai iš Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje.

„Jiems pasisekė ten, kur kiti klupo. I.Akasaki dirbo su H.Amano Nagojos universitete, o S.Nakamura buvo įdarbintas nedidelėje kompanijoje „Nichia Chemicals“ Tokušimoje. Jų išradimai buvo revoliuciniai. Kaitriosios lemputės švietė XX amžiuje; XXI amžių nušvies LED šviestukai“, – rašoma komiteto pranešime. 

Raudonos ir žalios spalvos LED šviestukai jau buvo išrasti anksčiau, tačiau mėlynieji diodai buvo sukurti tik 1994-aisiais.

Komiteto atstovų teigimu, Alfredas Nobelis didžiuotųsi šių mokslininkų pasiekimu, kadangi LED šviestukai ne tik taupo elektros energiją, bet ir yra draugiški aplinkai. Be to, būtent mėlynos spalvos šviestukai turi ypač daug panaudojimo būdų. „Tai yra prizas už išradimą, ne atradimą. Šiuo prizu pabrėžiame išradimo naudingumą“, – nurodo Nobelio komiteto atstovai. 

Mėlynieji šviestukai gali būti naudojami ne tik apšvietimui, skirtingų spalvų išgavimui (derinant žalią, raudoną ir mėlyną spalvas), bet ir duomenų perdavimui nuotoliniu būdu („Li-Fi“), jie naudojami optinio duomenų saugojimo srityje, ultravioletinė šviesa net gali sterilizuoti vandenį.

Beje, gali būti, kad į šių mokslininkų išradimą kaip tik žiūrite šiuo metu – tokie šviestukai naudojami LED technologijos ekranuose, kuriuos turi šiuolaikiniai telefonai, kompiuteriai ar televizoriai.

Maždaug ketvirtadalis pasaulio elektros energijos yra sunaudojama apšvietimui, o LED šviestukų taupumas leidžia smarkiai sumažinti šias sąnaudas. Be to, jie gali veikti iki 100 tūkst. valandų (palyginimui, kaitrioji lempa šviečia apie tūkstantį valandų, fluorescentinė – per 10 tūkst. valandų).

Pernai Nobelio fizikos premija buvo skirta Belgijos mokslininkui Francois Englertui ir Didžiosios Britanijos fizikui Peteriui Higgsui už Higgso bozono atradimą. Ši „dieviškąja“ vadinama dalelė paaiškina, kodėl visa, kas egzistuoja Visatoje, turi masę. Kiekvieną premiją sudaro 8 mln. Švedijos kronų (879 tūkst. eurų arba 3,03 mln. litų). Dažnai nutinka, jog tiksliųjų mokslų kategorijų premijos padalijamos dviem ar daugiau laureatų.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.