Naftos pigimo nauda aplinkai

Naftos atpigimą daugiau nei perpus pinigų nepertekusieji šlovina kaip gerąją naujieną. Ir nors tai augina vartojimą, šis kainų nuosmukis gali turėti ir netikėtą naudą aplinkai.

Naftos kainų smukimas gali susilpninti didžiąsias naftos kompanijas ir jų gniaužtus pasaulio energetikos sistemoje.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Naftos kainų smukimas gali susilpninti didžiąsias naftos kompanijas ir jų gniaužtus pasaulio energetikos sistemoje.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Technologijos.lt

Jan 21, 2015, 9:21 AM, atnaujinta Jan 15, 2018, 11:37 AM

Dabartinis naftos kainų smukimas aplinkai – gerai ar blogai? Ilgus metus aplinkosaugininkai siekė anglies mokesčių ir kitų priemonių, keliančių naftos kainą, taip siekdami paskatinti žengti švarios energijos keliu. Bet kai kurie dabartinį naftos kainų smukimą vadina gera naujiena aplinkai, kadangi jis gali susilpninti didžiąsias naftos kompanijas ir jų gniaužtus pasaulio energetikos sistemoje. Atleistina, jei sumišote.

Kas nutiko? Naftos kaina nuo pernai birželio mėnesio nusileido daugiau nei per pusę, iki mažiau nei 50 dolerių už barelį Brent naftos, pramonės pasaulinį žymenį. Dėl to, tikriausiai, daugiau naftos bus sunaudojama kurui, nes žmonės pigius dalykus ne taip tausoja ir kadangi žemos kuro kainos stimuliuos ekonomikos augimą.

Kainų kritimas taip pat stabdys investicijas į alternatyvius energijos šaltinius, pavyzdžiui, atsinaujinančius. Apetitas naftai nerodo silpnėjimo ženklų, o didieji gamintojai, tokie, kaip Saudo Arabija ir kitos OPEC šalys, nenori pumpuoti mažiau.

„Brangi nafta slopina paklausą ir daro naftos alternatyvas patrauklesnes, tuo metu žemesnės naftos kainos atnaujina naftos paklausą, sukeliančią didesnę jos gavybą ir naudojimą“, – sakė Deborah Gordon, Vašingtone įsikūrusios organizacijos „Carnegie Endowment for International Peace“ energijos ir klimato analitikė.

Pastarąjį aukštų naftos kainų dešimtmetį žmonės JAV važinėjo mažiau ir ekonomiškiau. Tad dabar, sekant aukščiau išdėstyta logika, turėtų grįžti benzino rijikai.

Bet yra manančių, kad kainos nusileidimas gali būti naudingas „žaliesiems“. Taip yra, nes žemos naftos kainos yra bloga naujiena didžiosioms naftos kompanijoms ir jų poreikiui šniukštinėti naujus juodojo aukso šaltinius. O būtent, dėl žemos kainos didžiulės investicijos į naujų naftos išteklių paieškas tampa nepelningos – ypač todėl, kad praktiškai visų naujų šaltinių naftos gavybos kaina yra labai aukšta, ar tai būtų Arktyje, toli jūroje ar Kanados naftingas smėlis. Pigūs ištekliai baigiasi.

„Carbon Tracker“, Didžiosios Britanijos finansų, energijos ir klimato klausimus svarstanti grupė, sveikina žemų kainų naudą aplinkai. Jamesas Leatonas, tyrimų direktorius, sako, kad didelės naftos kompanijos per ateinantį dešimtmetį numatė skirti 1,1 trilijono dolerių projektams, kuriuose išgauta nafta atsipirktų, jei kaina būtų 95 doleriai už barelį. Šioms investicijoms kyla pavojus, jei žema kaina išliks – o tai įmanoma.

Nors aplinkybės skiriasi nuo devintojo dešimtmečio, kai naftos kainos ūmai krito, visiškam jų atsigavimui prireikė daugiau nei dešimtmečio. Grėsmė gali kilti netgi skalūnų ištekliams. Milžiniško skalūnų naftos rezervo Šiaurės Dakotoje išgavimo savikaina yra beveik 80 dolerių už barelį. Visa pramonė gali susilpnėti, o pasiūla – sumažėti.

Stebėtojai teigia, kad ilgalaikė naftos kaina mažesnė nei 50 dolerių už barelį reikštų stiprų smūgį naftos žvalgybos ir gavybos kompanijų investicijoms. Tai jau vyksta: „ExxonMobil“, „Royal Dutch Shell“ ir „Total“ paskelbė apie apkarpymus. Darbai nyksta ir investicijos mažinamos. Susijusios vamzdžių gamybos ar naftos pramonės aptarnavimo šakos taip pat traukiasi.

Žinoma, jei niekas nepasikeis, tokia padėtis galėtų perskirstyti pasiūlos ir paklausos lygtį bei vėl pakelti kainas. Bet kai kurie dalykai negali nepasikeisti. Kai kurie analitikai sako, kad gali būti, jog naftos pramonė artėja prie kritinio taško, o tai reiškia, kad stiprus kainos pakilimas yra mažiau tikėtinas, nei buvo praeityje.

Užuominos regimos anglių pramonėje. Dešimtmetį trukęs paklausos kilimas išsilygina, visų pirma, dėl mažėjančio Kinijos poreikio. Kinija neseniai nustatė griežtus anglies deginimo apribojimus iki 2020 m. Jau dabar tai mažina anglies kainas ir verčia kasybos kompanijas užkonservuoti brangius naujus projektus.

Nauji tyrimai rodo, kad apie 30 proc. dabartinių naftos rezervų taip pat gali virsti tokiomis bevertėmis gėrybėmis, jei pasaulis rimtai imsis potencialiai pavojingos klimato kaitos poveikio mažinimo. Tyrimo autoriai Christophe'as McGlade'as ir Paulas Ekinsas iš Londono Universiteto koledžo paskaičiavo, kiek iškastinio kuro turi likti po žeme, kad būtų galima tikėtis išvengti pavojingo klimato pokyčio. Jų teigimu, be komercinio anglies sugaudymo ir kaupimo (angl. carbon capture and storage – CCS), turėtume baigti deginti naftą po 25 metų.

Tyrėjai į pramonės viltis naudoti CCS sprendimus, kurie leistų ir toliau deginti iškastinį kurą, žiūri pesimistiškai, sakydami, kad to būtų maža.

Vėliau šiais metais vyksiantys įvykiai gali sustiprinti kainos vaidmenį ir jos įtaką naujiems ištekliams, jei Jungtinės Tautos (JT) priims griežtą globalų klimato nutarimą riboti anglies emisijas. Ženklios anglies ir naftos išteklių dalies padarymas „nedegintina“, siekiant apriboti globalios temperatūros augimą iki 2 °C, gali pasmerkti abi pramones, kadangi rinkos trauktųsi, kainos mažėtų, o ištekliai, kuriuos pernelyg brangu surasti ir išgauti, pasiliktų žemėje.

Pridėkite JT klimato vyr. derybininkės Christiana'os Figueres požiūrį, kad naftos kainų svyravimas turėtų stumti pasaulį labiau ekonomiškai pastovių energijos išteklių – pavyzdžiui, saulės energijos – link, ir suprasite, kodėl kai kurie stebėtojai apibūdina 2015–uosius kaip idealios audros naftai metus.

Tad kas geriausia aplinkai? Labiau verta didinti kainas, taip mažinant poreikį, ar mažinti kainas, slopinant pasiūlą? Tai toli gražu nėra aišku. Bet gal naftai ir anglims lemta pakliūti į dvigubus pančius, kai tiek aukštos, tiek žemos kainos sukuria daugiau problemų nei galimybių?

Galbūt regime savo priklausomybės nuo iškastinio kuro agoniją? Tiems, kam rūpi klimatas, tai būtų išties gera naujiena.

Parengta pagal „New Scientist“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.