Atradimo autoriai teigė, kad ši fosilija suteiks svarbios informacijos apie vieną reikšmingiausių žmonijos evoliucijos etapų, praneša BBC.
Profesorius Brianas Villmoare'as iš Nevados universiteto Las Vegase (JAV) teigė, kad šis atradimas turi aiškų ryšį su garsiuoju 3,2 mln. metų amžiaus homininu (žmogų primenančiu primatu), atrastu toje pačioje teritorijoje 1974-aisiais ir pavadintu Lucy. Ar ši rūšis, priklausiusi Australopitekų genčiai, išsivystė pirmuosius primityvius žmones?
„Dėl to mes ir ginčijamės“, – sakė B.Villmoare'as.
Fosilijos iš to laikotarpio, kuomet gyveno Lucy ir kada išsivystė pirmieji Homo erectus (jie turėjo gana dideles smegenis ir jų kūno proporcijos buvo panašios į dabartinių žmonių), yra tikra retenybė.
2,8 mln. metų senumo kairiojo apatinio žandikaulio su penkiais dantimis fosiliją Afaro regione aptiko Etiopijos studentas Chalachew Seyoumas. Radinys jį apstulbino.
„Tą akimirką, kai jį atradau, supratau, kad jis yra svarbus – tai yra periodas, kurį „atstovauja“ vos kelios fosilijos, rastos rytinėje Afrikos dalyje“, – sakė jis.
Įdomu tai, kad rasto žandikaulio proporcijos ir dantų forma yra panašesnė į ankstyvųjų Homo genties atstovų, o ne Australopitekų. Tačiau yra ir panašumų.
Nauji radiniai ir jų analizė verčia mokslininkus tikslinti žmogaus apibrėžimą. Kitaip sakant, linija tarp žmogbeždžionės ir žmogaus tampa vis siauresnė.
„Iki šiol seniausia fosilija, priskiriama Homo genčiai, buvo viršutinis žandikaulis, rastas Hadare, Etiopijoje. Jis buvo datuojamas 2,35 mln. metų. Taigi šis naujas atradimas nustumia žmogaus liniją dar 400 tūkst. metų atgal – labai arti galimo pirmykščio protėvio“, – pastebėjo profesorius Chrisas Stringeris iš Gamtotyros muziejaus Londone.
Vienas svarbiausių atsakymų, kuriuos tikisi išsiaiškinti mokslininkai, – kas privertė primityvius mūsų protėvius išlipti iš medžių ir įsikurti ant žemės?
Svarstoma, kad tam galėjo turėti įtakos klimato pokyčiai: keičiantis orams vešlus miškas retėjo ir galiausiai virto žolynais, o čia apsistoję primatai tuo pasinaudojo ir prisitaikė. Mokantis naudotis įrankiais jų smegenys augo, tačiau nebereikėjo tokių didelių žandikaulių ir dantų, taigi galvos proporcijos iš esmės pasikeitė.
Šiuolaikinis žmogus, Homo sapiens, atsirado prieš maždaug 200 tūkst. metų.
