Japonai pasiekė proveržį belaidžio energijos perdavimo srityje

Japonijos mokslininkai sugebėjo perduoti nemažą energijos kiekį belaidžiu būdu, atlikdami svarbų žingsnį pastangose, dėl kurių kosminės saulės energijos jėgainės kada nors gali tapti tikrove.

Japonų mokslininkų tyrimai teikia vilties, kad žmonija kada nors galės naudoti neišsenkančius kosminės saulės energetikos išteklius.<br>„Reuters“/“Scanpix“ nuotr.
Japonų mokslininkų tyrimai teikia vilties, kad žmonija kada nors galės naudoti neišsenkančius kosminės saulės energetikos išteklius.<br>„Reuters“/“Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

BNS ir lrytas.lt inf.

Mar 12, 2015, 11:43 AM, atnaujinta Jan 10, 2018, 8:51 PM

Tyrėjai, naudodami mikrobangas, sugebėjo palaikyti 1,8 kilovato galios mikrobangų pluoštą, tiksliai nukreiptą į imtuvą, esantį už 55 metrų. Tokio energijos srauto pakaktų elektrinei viryklei įkaitinti.

Nors toks atstumas atrodo nedidelis, ši technologija gali atverti galimybę išnaudoti didžiulius saulės energijos išteklius kosmose ir naudoti juos Žemėje, nurodė Japonijos aerokosminių tyrimų agentūros (JAXA) atstovas.

„Tai buvo pirmasis kartas, kai kam nors pavyko pasiųsti didelės galios – beveik dviejų kilovatų – elektros energijos srautą mikrobangomis į mažą taikinį, naudojant jautrų krypties valdymo prietaisą“, – sakė jis.

JAXA jau daug metų kuria kosminės saulės energetikos sistemas, pridūrė atstovas.

Saulės energijos gamyba kosmose turėtų daug privalumų, lyginant su saulės jėgainėmis Žemėje, nes energija galėtų būti tiekiama nuolat, nepriklausomai nuo orų ir paros meto.

Kosminiuose aparatuose ir erdvėlaiviuose, tokiuose kaip Tarptautinė kosminė stotis (TKS), jau seniai naudojama saulės energija, bet galimybė perduoti tą energiją į Žemę kol kas tebėra mokslinės fantastikos sritis.

Kita vertus, japonų mokslininkų tyrimai teikia vilties, kad žmonija kada nors galės naudoti neišsenkančius kosminės saulės energetikos išteklius.

Pasak JAXA atstovo, tokią galimybę atvertų mikrobangas spinduliuojantys palydovai, kuriuose būtų įrengti saulės baterijų masyvai. Tokie aparatai galėtų skrieti už maždaug 36 tūkst. km nuo Žemės.

„Tačiau gali praeiti dešimtmečiai, kol sulauksime praktinio šios technologijos pritaikymo – galbūt šio amžiaus 5-ame dešimtmetyje arba vėliau“, – nurodė jis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.