Tokią išvadą mokslininkai padarė atlikę devynis nepriklausomus eksperimentus su daugiau kaip 1000 dalyvių. Kaip tai vyko, aprašyta Jeilio universiteto leidinyje „Journal of Experimental Psychology“.
„Internetas pasirodė tokia galinga aplinka, čia taip paprasta uždavus klausimą gauti visą žmonijos sukauptą informaciją, kad žmogus ima painioti savo asmenines žinias su galimybe tas žinias rasti išoriniame šaltinyje. Todėl likę be tinklo žmonės pradeda labai netiksliai vertinti savo turimas žinias ir savo priklausomybę nuo interneto“, – sako tyrimams vadovavęs Jeilio universiteto doktorantas Matthew Fisheris.
Kiekviename eksperimente dalyvavo nuo 152 iki 302 internetu susirastų žmonių. Dalyviams buvo pateikti keturi klausimai (pvz., „Kaip veikia užtrauktukas?“), į kuriuos jie turėjo rasti atsakymą internete ir atsiųsti nuorodą į svetainę, kurioje rado geriausią atsakymą.
Kontrolinė tyrimo dalyvių grupė atsakymų neieškojo – jiems tiesiog buvo pateikti atsakymai iš tipinių svetainių, kuriose greičiausiai jų ieškos ir kiti.
Paskui abiejų grupių žmonėms buvo užduoti niekuo nesusiję su paieškos temomis klausimai (pvz., „Kodėl debesuotą naktį yra šilčiau?“). Dalyviams nereikėjo į tuos klausimus atsakyti, jų prašė tik įvertinti save – ar sugebėtų atsakyti.
Visų tyrimų metu internete atsakymų ieškojusių grupių atstovai savo galimybes atsakyti vertino gerokai geriau, negu tie, kuriems atsakymai buvo tiesiog pasakyti.
„Ieškotojų“ pasitikėjimas savimi nepagrįstai augo net tais atvejais, kai jie nesugebėjo rasti išsamaus ir tenkinančio atsakymo į pateiktą klausimą (pvz. „Kodėl senovės Kušo istorija taikesnė negu senovės Graikijos?“) ir net tuomet, kai dėl tyrėjų įdiegtų filtrų nepavyko rasti jokio atsakymo.
„Įsijungusios „paieškos būsenos“ poveikis toks stiprus, kad žmonės jaučiasi protingesni, net jei nieko nerado. Po paieškos žmonės liko įsitikinę, kad jų smegenys veikia aktyviau ir jose sukaupta daugiau žinių, nors išties jie viską sužinojo tik todėl, kad turėjo prieigą prie interneto“, – sakė tyrimo bendraautoris, psichologijos mokslų daktaras, profesorius Frankas Keilas.
Be to, tyrimas parodė, kad nepagrįsta pasitikėjimą savo protu didina ne pats internetas, o būtent paieška. Nes iš anksto gavę svetainės su atsakymais adresą žmonės nebuvo linkę pervertinti savo žinių.
„Normaliai, kad rastum atsakymą, kurio nežinai, turi įdėti daug pastangų. Internete tai išnyksta, todėl vis sunkiau atskirti, ką žinai, o ką įpratai akimirksniu rasti. Ir augant kartai, kuri visko internete ieško nuo mažumės, ši problema tik didės.
Sukaupti tikslias ir išsamias žinias žmogui gana sudėtinga, o internetas tai dar labiau apsunkina“, – sakė Matthew Fisheris.
Psichologo teigimu, dėl to žmonėms priimant didelių padarinių turėsiančius sprendimus labai svarbu aiškiai atskirti, ką jie žino išties, o ką tiktai manosi žiną, o iš tikrųjų visai neišmano.
Akivaizdu, kad komentarų po straipsniais ir „Facebook“ rašymas net ir kai kurioms žvaigždėms neatrodo „didelių pasekmių turėsiančiu sprendimu“…
