Mokslininkai tyrė, kaip vyrų bei moterų kepenų ląstelės reaguoja į penkis paplitusius vaistus, kurių poveikis kepenims gerai žinomas – diklofenaką, chlorpromaziną, acetaminofeną, verapamilį ir omeprazolą. Be to, tiriamos moterų ląstelės buvo padalintos į dvi grupes – prieš ir po menopauzės.
Nors stebėjimo periodas buvo gana trumpas – atskirtos kepenų ląstelės gyvybingos tik penkias valandas, – buvo pastebėta reikšmingų skirtumų tarp lyčių. Labiausiai apstulbino, kokios jautrios vaistams yra moterų, patyrusių menopauzę, kepenų ląstelės ir kaip smarkiai tie vaistai veikia tokių moterų kepenų funkciją.
Tyrimas pasirodė itin svarbus dar ir dėl to, kad nė viena šiuo metu priimtina teorija taip ir nepaaiškina, kodėl moterys iš esmės yra jautresnės bet kokių vaistų poveikiui negu vyrai. Tai pirmas žingsnis tiriant skirtingų lyčių ląstelių jautrumo chemikalams skirtumus.
Ligi šiol dauguma toksikologinių tyrimų buvo atliekami su vyrais žmonėmis arba vyriškos lyties gyvūnais, nes buvo manoma, kad gauti duomenys taip pat tiks ir moterims. Daugeliu atveju atliekant eksperimentus su ląstelėmis jų lytis ataskaitose net nenurodoma. Dėl to JRC mokslininkai ragina kuo greičiau tęsti pradėtus tyrimus.
Klinikinėje medicinoje pamažu pripažįstama, kad diagnozuojant ir gydant daugelį ligų verta rimčiau atsižvelgti į specifinius lyties skirtumus. Tačiau toksikologijos srityje toks požiūris kol kas atrodė neįprastas.
Gauti rezultatai dar kartą patvirtino – kiekviena ląstelė turi lytį. Ir priminė, kad senas posakis „silpnoji lytis“, nors ir beveik tapo politiškai nekorektiškas, yra teisingesnis, negu pripažįsta į lyčių skirtumus nesigilinantys pasaulio lygintojai.
