M.Postas: „Dirbtinė mėsa parduotuvėse atsiras po 5–6 metų“

Žmonės mano, kad be mėsos gyventi negali, tačiau nesusimąsto, kokią žalą ši pramonė daro mūsų planetai. Mūsų potraukis mėsai yra įgimtas, bet Lietuvoje viešintis Mastrichto universiteto fiziologijos profesorius Markas Postas tiki, kad šį požiūrį įmanoma pakeisti.

M.Postas pripažino, kad ne visi mėsos valgytojai sutiktų valgyti dirbtiniu būdu pagamintą mėsą – kai kuriems tai sukelia atmetimo reakciją.<br>D.Umbraso nuotr.
M.Postas pripažino, kad ne visi mėsos valgytojai sutiktų valgyti dirbtiniu būdu pagamintą mėsą – kai kuriems tai sukelia atmetimo reakciją.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Gediminas Gasiulis

May 7, 2015, 2:05 PM, atnaujinta Jan 4, 2018, 4:24 PM

„Mūsų rūšis yra užprogramuota valgyti mėsą. Mes ją tiesiog mylime, o paversti žmones vegetarais – sunki užduotis, – konferencijoje „Login 2015“ kalbėjo M.Postas. – Nėra jokios medicininės priežasties, kodėl mums galėtų reikėti mėsos. Pasaulyje per 2 mlrd. žmonių yra vegetarai ir jie gyvena laimingai bei sveikai.“

Anot profesoriaus, pats faktas, kad žmonės mėgsta valgyti mėsą, yra rimta problema mūsų planetai, jos ateičiai. Jei žmonių skaičiaus augimo tendencijos nesikeis, prognozuojama, kad iki 2050 metų mėsos vartojimas pasaulyje padvigubės. Atsižvelgiant į tai, kokių išteklių reikia gyvūnų auginimui ir mėsos gamybai, šios tendencijos kelia didelį nerimą.

„Mėsos vartojimas atspindi ir žmogaus statusą. Besivystančiose šalyse pastebima, kad, didėjant bendrajam vidaus produktui, auga ir mėsos suvartojimas“, – teigė jis.

M.Postas pastebi, kad dabartiniai mėsos gamybos metodai yra neefektyvūs. Taigi turime dvi išeitis: mažinti mėsos vartojimą, arba keisti jos gamybos būdą.

Pastarasis uždavinys ir yra M.Posto tyrimų sritis. Jis, tiesiogine šių žodžių prasme, mėsą užaugino mėgintuvėlyje. O gauto produkto pasiūlė paragauti maisto kritikams.

Šie teigė, kad mėsos struktūra buvo gera, tačiau skoniui turėjo pastabų. M.Postas įsitikinęs, kad tai – menka problema, o ateityje pavyks dirbtiniu būdu gaminti mėsą, kurios praktiškai nepavyks atskirti nuo tikros. „Mes tiesiog siekėme parodyti, kad tai yra įmanoma. Mūsų tikslas buvo atkreipti dėmesį į problemą“, – pabrėžė mokslininkas.

Visgi M.Postas pripažino, kad ne visi mėsos valgytojai sutiktų valgyti dirbtiniu būdu pagamintą mėsą – kai kuriems tai sukelia atmetimo reakciją.

„Kodėl žmonės nori valgyti gyvūno mėsą, bet jaučia pasišlykštėjimą dirbtinai pagaminta mėsa? Juk mes dažnai valgome maistą, nors nežinome, kas ten yra. Kodėl tuo nesišlykštime? Todėl, kad matome tėvus, kaimynus, draugus tai valgant“, – sakė M.Postas, ekrane įjungęs skaidrę su vėdarais.

Dar viena smulkmena: pirmasis mėsainis su dirbtinės mėsos maltinuku kainavo... 325 tūkst. dolerių. Mokslininkas tikina, kad ateityje, tokiam mėsos gamybos būdui išpopuliarėjus ir tapus masiniu reiškiniu, gamybą pavyks gerokai atpiginti: iš pradžių – iki keliasdešimties dolerių už kilogramą, o dar vėliau šis produktas turėtų tapti pigesnis už įprastą mėsą.

Dar daugiau: naujas gamybos būdas leistų kurti kitokius produktus. Pavyzdžiui, tam tikros formos mėsos kepsnelius vaikams. Arba... geriamus kokteilius su mėsa.

M.Postas tiki, kad dirbtinė mėsa parduotuvių lentynose atsiras jau po 5–6 metų, o įprastą mėsą iš prekybos išstums jau po dešimtmečio. Tačiau jis nesitiki, kad šiuos produktus vartos visi be išimties. Jis nesikėsina ir į vegetarų skrandžius: „Jei esi vegetaras – raginčiau tokiu ir likti. Tai daug geriau mūsų planetai.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.