„Aptikome juos visiškai atsitiktinai“, – sakė Susannah Maidment, kurios komanda norėjo ištirti kaulų fosilizaciją, atpjaudama mažus fosilijų fragmentus.
Vietoje to jie rado panašias į kraujo ląsteles ir kolageną iš 75 milijonų metų dinozauro fosilijos – 10 milijonų metų iki tiranozaurų pasirodymo.
Nors šiose ląstelėse vargu ar yra likę DNR, geriau išsilaikiusiose fosilijose, naudojant tokią pačią techniką, jų būtų galima rasti, sako ji.
Net ir be DNR, minkštųjų audinių ląstelės ir molekulės gali padėti daug daugiau išsiaiškinti apie dinozaurų fiziologiją ir elgseną. Pavyzdžiui, fizinis kraujo ląstelių dydis gali pateikti metabolizmo užuominų ir perėjimą iš šaltakraujų į šiltakraujus.
Kol kas tokie minkštieji kūno audiniai buvo rasti išsaugoti tik ypatingomis sąlygomis, pavyzdžiui, sušalę lede ar sausoje aplinkoje be mikrobų, kurie galėtų suardyti audinius, pažymi S.Maidment.
„Bet mūsų tyrinėtos fosilijos visai nėra retos“, – sakė ji. Tai paprasti kaulai, surinkti nuo paviršiaus gerai žinomoje Dinozaurų parko formacijoje Kanadoje.
Iškastinių kaulų tyrinėjimui komanda pasiskolino fokusuotu jonų spinduliu paremtą medicinos tyrimų techniką, kuria tiriama kraujagyslių kalcifikacija, sukelianti širdies infarktą. Jie planavo ištirti, kaip fosilizuojasi natūralūs kaulo mineralai, ir kas nutinka yrant kolagenui dinozauro kauluose.
„Toks spindulys veikia kaip peilis, adatą laikančia mikroskopine robotizuota ranka galima atpjauti dominantį fragmentą“, – paaiškino kitas tyrimo vadovas Sergio Bertazzo.
Trimatis panašių į kraujo ląstelių apžiūrėjimas elektroniniu mikroskopu parodė, kad jos turi branduolius, tad žmogaus raudonosios kraujo ląstelės pavyzdžio užteršti negalėjo – jos branduolio neturi.
O kai S.Maidment išanalizavo raudonųjų kraujo kūnelių cheminę sudėtį masės spektrometru, spektras pasirodė stulbinamai panašus į dabar gyvenančio paukščio, emu, kraujo spektrą, kas dar labiau įtvirtino jų dinozauriškos kilmės teoriją.
S.Maidment tikisi ištirti daugiau pavyzdžių. „Norėjome suprasti, kaip toks konservavimas gali atsitikti, nuo kada jis vyksta ir kokiose uolienose“, – dėstė ji.
Atradimą pasveikino Johnas Asara iš Harvardo medicinos mokyklos, kurio komanda 2007 m. pranešė radusi kolageną 68 milijonų metų tiranozauro ir 80 milijonų metų brachilofozauro fosilijose. J.Asara teigimu, ši mokslo sritis labai mažai tyrinėta.
„Tokie darbai svarbūs šios srities pažangai, parodo, kad fosilijos yra daugiau, nei „vien akmenys“ ir atveria duris tokių medžiagų radimo fosilijose galimybei, kokios atrodė neįmanomos vos prieš keletą metų“, – sakė Mary Schweitzer iš Šiaurės Karolinos valstijos universiteto Raleihe, pranešusi apie kraujo išskyrimą iš tiranozauro 2009 m. „Taip pat tai rodo, kaip ir mūsų radinys, kad tai nebūtinai yra labai retas atvejas“, – pridūrė ji.
Parengta pagal „New Scientist“.
