Žemėje prasideda naujas masinis gyvybės išnykimo periodas?

Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai teigia, kad Žemės planetoje prasideda naujas masinis gyvybės išnykimo periodas.

Teigiama, kad pokyčiams Žemėje daugiausia įtakos turėjo oro tarša, klimato pokyčiai bei miškų kirtimas.<br>NASA nuotr.
Teigiama, kad pokyčiams Žemėje daugiausia įtakos turėjo oro tarša, klimato pokyčiai bei miškų kirtimas.<br>NASA nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

LRT Radijas, LRT.lt ir Lrytas.lt inf.

Jun 20, 2015, 3:09 PM, atnaujinta Oct 30, 2017, 3:09 AM

Trijų universitetų parengtame pranešime skelbiama, kad žmonija tolimoje ateityje gali būti viena iš pirmųjų išnykimo aukų.

Ekspertų teigimu, jau dabar stuburinių potipio atstovai nyksta per šimtą kartų greičiau. Per maždaug šimtmetį išnyko apie 400 stuburinių gyvūnų rūšių.

Teigiama, kad tam įtakos daugiausia turėjo oro tarša, klimato pokyčiai bei miškų kirtimas.

Manoma, kad naujausias toks masinio išnykimo periodas prasidėjo prieš maždaug 65 milijonus metų – dėl to išnyko dinozaurai.

„Nėra didelių abejonių, dabar mes žengiame į šeštąjį masinį išnykimo etapą, – sakė Stanfordo universiteto profesorius Paulas Ehrlichas. – Rūšys nyksta maždaug 100 kartų greičiau nei įprastai, etapuose tarp masinių išnykimų. Mūsų skaičiavimai, labai tikėtina, nuvertina rūšių išnykimo krizės mastą. Yra rūšių visame pasaulyje, kurios iš esmės jau pasmerktos.“

Remiantis fosilijų radiniais nustatyta, kad įprastai per 10 tūkst. metų išnyksta dvi žinduolių rūšys. Pastaruoju metu tai vyksta 114 kartų sparčiau. Maža to, šiuo metu kas ketvirtai žinduolių rūšiai gresia išnykimas, nemažai jų pavyksta išsaugoti tik nelaisvėje.

Didžiausia kaltė dėl susiklosčiusios situacijos tenka žmonijai, reziumuoja mokslininkai. „Jei tai tęsis, gyvybės atkūrimui Žemėje prireiks milijonų metų, o mūsų rūšis veikiausiai išnyks“, – sakė Gerardo Ceballos iš Meksikos autonominio universiteto. 

P.Ehrlichas pabrėžė, kad pasaulio valstybės privalo imtis veiksmų, kad išsaugotų gyvūnijos įvairovę.

„Norint išvengti šešto didžiojo masinio gyvybės išnykimo etapo būtinos skubios, intensyvios pastangos išsaugoti tas rūšis, kurioms jau gresia išnykimas, ir sumažinti jų tykantį pavojų – ypač dėl jų gyvenamųjų plotų nykimo, gamtinių išteklių perteklinio vartojimo siekiant ekonominės naudos ir klimato kaitos“, – rašo tyrimo autoriai. 

Per pastaruosius 500 mln. metų pasaulyje buvo penki masiniai gyvybės išnykimo etapai. Kiekvienu atveju išnykdavo didelė dalis planetos gyvūnų ir augalų rūšių.

Bene geriausiai žinomas – dinozaurus išnaikinęs milžiniškas asteroidas. Tačiau tai nebuvo pats didžiausias tokio pobūdžio įvykis.

Prieš maždaug 252 mln. metų įvykęs Permo-triaso masinis rūšių išnykimo etapas buvo viena didžiausių biosferos katastrofų Žemės istorijoje. Jos metu išmirė apie 96 procentai jūrinių rūšių ir apie 70 procentų stuburinių.

Kiti masinio rūšių išnykimo etapai dažniausiai buvo susiję su klimato pokyčiais.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.