Ant grynųjų pinigų knibžda pavojingos bakterijos ir grybai

Į mūsų rankas patenkantys banknotai ir monetos prieš tai jau buvo čiupinėti gausybės pirštų. Taigi su pinigais į mūsų kišenes, taupykles ar pinigines neišvengiamai atkeliauja ir dalis prieš tai juos turėjusių žmonių istorijos. Remiantis SEB banko inicijuoto tyrimo duomenimis, ant Lietuvoje cirkuliuojančių grynųjų pinigų galima rasti bakterijų ir grybų, kurie gali sukelti ligas.

Ant grynųjų pinigų randamų bakterijų pavyzdžiai.
Ant grynųjų pinigų randamų bakterijų pavyzdžiai.
Ant grynųjų pinigų randamų bakterijų pavyzdžiai.
Ant grynųjų pinigų randamų bakterijų pavyzdžiai.
Ant grynųjų pinigų randamų bakterijų pavyzdžiai.
Ant grynųjų pinigų randamų bakterijų pavyzdžiai.
Ant grynųjų pinigų randamų bakterijų pavyzdžiai.
Ant grynųjų pinigų randamų bakterijų pavyzdžiai.
Ant grynųjų pinigų randamų bakterijų pavyzdžiai.
Ant grynųjų pinigų randamų bakterijų pavyzdžiai.
Daugiau nuotraukų (5)

lrytas.lt

Aug 3, 2015, 12:07 PM, atnaujinta Oct 22, 2017, 5:40 AM

„Šios ant banknotų esančios bakterijos gali sukelti įvairius susirgimus. Pvz., čiupinėjant banknotus gali būti perduodamos salmonelės, escherichijos, kurios gali sukelti viduriavimą, stafilokokai, sukeliantys pūlines infekcijas. Taip pat ant pinigų gali būti grybelių, kurie sukelia, pavyzdžiui, odos ir nagų grybelį.

Turint omenyje, kad Lietuvoje cirkuliuojanti valiuta dar gana nauja, mūsų čiupinėjami pinigai ateityje pasidengs dar didesniu bakterijų ir grybelių sporų sluoksniu“, – sakė tyrimą atlikusio Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Bakteriologinių tyrimų skyriaus vedėja Česlova Butrimaitė-Ambrozevičienė.

Remiantis tyrimo duomenimis, ant banknotų esančių įvairių bakterijų skaičius siekia iki 2300 (priklauso nuo banknotų susidėvėjimo). Tyrimo metu ant smulkiausio nominalo – 5 eurų – kupiūrų taip pat rasta vidutiniškai apie 40 enterobakterijų, galinčių sukelti viduriavimą.

Tyrimo metu taip pat imti mėginiai nuo mokėjimo kortelių paviršių – jos buvo kur kas švaresnės. Ant vienos mokėjimo kortelės vidutiniškai rasta apie 40 įvairių bakterijų. „Tokį rezultatą galima paaiškinti tuo, kad grynuosius pinigus paprastai čiupinėja daug žmonių, jie keliauja iš rankų į rankas, o mokėjimo kortelę naudoja tik vienas žmogus“, – sakė Č.Butrimaitė-Ambrozevičienė.

Lietuvoje pastaraisiais metais vyksta sparti mokėjimo kortelių infrastruktūros plėtra: šiandien kortele galima mokėti net kai kuriose turgavietėse, taksi automobiliuose, įvairias valstybės institucijų rinkliavas, užsukus pas notarą. Šiuo metu SEB banko išduotų mokėjimo skaitytuvų skaičius, palyginti su laikotarpiu prieš metus, yra išaugęs 11 proc. ir siekia beveik 18 tūkstančių.

Tyrimo rezultatai

● Ant vienos 5 eurų nominalo kupiūros vidutiniškai yra apie 150 įvairių bakterijų. Jų skaičius siekia iki 300 (priklauso nuo banknotų susidėvėjimo);

● Ant kiekvienos 5 eurų nominalo kupiūros rasta vidutiniškai apie 40 enterobakterijų, sukeliančių viduriavimą;

● Ant 10 eurų nominalo banknotų vidutiniškai yra daugiau negu 40 įvairių bakterijų. Bakterijų skaičius ant banknoto gali siekti iki 170;

● Ant 20 eurų banknotų vidutiniškai rasta apie 600 bakterijų. Jų skaičius siekia iki 2 300 (priklauso nuo kupiūros susidėvėjimo);

● Ant 1, 2, 5, 10, 20 ir 50 euro centų monetų vidutinis bakterijų skaičius siekia iki 40;

● Ant mokėjimo kortelių paviršiaus rastų bakterijų skaičius vidutiniškai siekia apie 40.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.