Remiantis išankstiniais NASA ir Japonijos meteorologijos administracijos (JMA) duomenimis, 2015-ųjų liepa buvo karščiausias mėnuo nuo tada, kai buvo pradėti pasaulio temperatūros matavimai.
Kiti mokslininkų naudojami metodai, tokie kaip medžių rievių ir koralų formavimosi vandenynuose analizė, anksčiau parodė, kad tokių karščių, kokie Žemėje fiksuojami dabar, nebuvo mažiausiai 4 tūkstantmečius.
NASA duomenimis, praėjusią liepą vidutinė pasaulio temperatūra buvo 0,02 laipsnio pagal Celsijų didesnė už 2011-ųjų liepos mėnesį, kuris iki šiol laikytas karščiausiu istorijoje. Tiesa, tai yra išankstinis vertinimas – duomenys dar bus analizuojami ir tikslinami, o galutinių išvadų gali tekti palaukti kelias savaites.
JMA nurodė, kad penki iš septynių praėjusių šių metų mėnesių buvo karščiausi per visą fiksavimų istoriją, įskaitant liepos mėnesį. Šios institucijos duomenimis, liepą vidutinė temperatūra buvo 0,38 °C didesnė už 1981-2010 m. vidurkį.
JAV Nacionalinė vandenynų ir atmosferos tyrimų administracija (NOAA) liepos mėnesio pasaulio temperatūros įverčių dar nepaskelbė, tačiau ekspertai mano, kad jos įvertinimas bus panašus – liepa bus pripažinta vienu karščiausių mėnesių per visą stebėjimų istoriją.
NASA, NOAA ir kitos institucijos vidutinę pasaulio temperatūrą apskaičiuoja skirtingais metodais, todėl jų duomenys kartais skiriasi, tačiau bendros tendencijos išlieka tokios pat.
Įprastai pasaulio temperatūros rekordai fiksuojami liepos mėnesį, kadangi tuomet didžiausi karščiai užklumpa šiaurinį pusrutulį, turintį gerokai daugiau žemės plotų nei pietinis pusrutulis.
Beje, tiek NASA ir JMA, tiek NOAA, įvertinusios pirmojo pusmečio duomenis, anksčiau buvo paskelbusios, kad šie metai kėsinasi į pernai pasiektą metinės pasaulio temperatūros karščio rekordą.
Tam, kad šis rekordas 2015-aisiais nebūtų pagerintas, likę mėnesiai turėtų būti gerokai vėsesni nei įprasta. Atsižvelgiant į ilgalaikes visuotinio atšilimo tendencijas ir trumpalaikius ciklus, tokius kaip El Ninjo, vargu ar to galima tikėtis.
El Ninjo vadinamas neįprastas, necikliškas Ramiojo vandenyno ekvatorinės dalies vandenyno srovių pasikeitimas. Jis susidaro dėl vandenyno viršutinio sluoksnio didelio pašiltėjimo tropinėse Ramiojo vandenyno rytinės dalies srityse.
NOAA ekspertai prognozuoja, kad šiųmetis El Ninjo bus itin stiprus ir dėl to pasaulio temperatūra tik dar labiau išaugs.
El Ninjo turi didelę įtaką ne tik regiono, bet ir viso pasaulio temperatūrai. Antai dėl rekordinio 1997–1998 metų El Ninjo reiškinio 1998-ieji buvo pripažinti karščiausiais metais ligtolinėje stebėjimų istorijoje. O jau 2014 m. šis rekordas buvo pagerintas, tiesa, El Ninjo pernai taip ir neįvyko.
