Jie molekuliniu lygiu nustatė, kaip ląstelės pataiso pažeistą DNR ir apsaugo genetinę informaciją. Šių mokslininkų darbas suteikė fundamentalių žinių apie tai, kaip funkcionuoja gyvos ląstelės, o jų tyrimai naudojami vystant naujus vėžio gydymo būdus.
„Kasdien mūsų DNR pažeidžiama ultravioletinės spinduliuotės, laisvųjų radikalų ir kitų kancerogenų, tačiau ir be tokių išorinių pažeidimų, DNR molekulei būdingas nepatvarumas. Kasdien ląstelių genome įvyksta tūkstančiai spontaniškų pokyčių. Be to, defektai gali į įvykti, kuomet DNR kopijuojama ląstelei dauginantis – šis procesas žmogaus kūne kasdien įvyksta milijonus kartų“, – pastebima Nobelio komiteto išplatintame pranešime.
Tad kodėl mūsų genetinė informacija netampa chaotiška? DNR yra nuolat stebima ir taisoma. Trys Nobelio chemijos premijos laureatai molekuliniu lygiu išanalizavo, kaip veikia dalis šį darbą atliekančių sistemų.
Anksčiau manyta, kad DNR yra ypač stabilios molekulės, tačiau T.Lindahlas parodė, kad DNR irsta tokiu greičiu, jog gyvybė Žemėje nė neturėtų galimybių išsivystyti. Toks atradimas padėjo jam atrasti sistemą, kuri sustabdo DNR irimo procesą.
A.Sancaras išanalizavo nukleotidų iškirpimą – mechanizmą, kurį ląstelės naudoja tam, kad atitaisytų ultravioletinių spindulių žalą DNR. Žmonėms, kurie turi pažeidimų šioje sistemoje, dėl ilgo buvimo saulėje išsivysto odos vėžys.
P.Modrichas pademonstravo, kaip ląstelės ištaiso klaidas, atsirandančias tuomet, kai DNR nukopijuojama ląstelei dauginantis. Šis mechanizmas, neatitikimų korekcija, sumažina klaidų dažnumą maždaug tūkstančiu kartų.
Švedas T.Lindahlas ir amerikiečiai P.Modrichas bei A.Sancaras pasidalys premijos piniginę dalį – 8 mln. Švedijos kronų (856,4 tūkst. eurų). Per iškilmingą ceremoniją, kuri Stokholme vyks gruodžio 10 dieną, minint jos steigėjo Alfredo Nobelio mirties 1896 metais sukaktį, kiekvienam laureatui taip pat bus įteiktas diplomas ir aukso medalis.
