Pascalis Cotte sakė, jog daugiau nei dešimt metų tyrė žymųjį paveikslą taikydamas šią technologiją.
Jis tvirtina, kad po garsiausiu Leonardo da Vinci paveikslu slypi kitos moters portretas.
Rekonstrukcijoje vaizduojamas kitas sėdinčios moters, kurios žvilgsnis nukreiptas kitur, portretas.
Luvras atsisakė pakomentuoti tokius skandalingus mokslininko teiginius, nes tai „nebuvo mokslinės komandos dalis“.
Po „Mona Liza“, kuri meno mylėtojus jau daugiau nei 500 metų žavi veriančiu žvilgsniu ir paslaptinga šypsena, slypinčiame portrete vaizduojamos moters veide nematyti net šios šypsenos užuominos.
Vis dėlto P.Cotte teiginiai yra prieštaringi, o L.da Vinci ekspertų nuomonė šiuo klausimu skiriasi.
Perpiešti yra įprasta
„Esu specialistas. Visiškai normalu, kad menininkai užpiešia ant savo paveikslų viršaus, nes tokių pakeitimų gali prašyti užsakovas. Tad manęs visiškai nestebina, kad po „Mona Liza“ slypi kitoks piešinys“, – teigė meno redaktorius Willas Gompertzas.
Pasak jo, duomenis, kuriuos pateikia technologijos, galima įvairiai interpretuoti. Bet tai turi būti ištirta ir patvirtinta akademinės bei kuravimo bendruomenės, o ne vieno asmens. Vyro manymu Luvro sprendimas nekomentuoti šios situacijos yra labai svarbus.
W.Gompertzas teigė, jog „Mona Liza“ yra žymiausias pasaulio paveikslas, tad naujienos apie šį paveikslą, kaip ir apie įžymybes, žmones labai domina. Bet specialistas mano, kad šį kartą derėtų elgtis atsargiai.
Piešiniai tarp sluoksnių
Mokslininkui, kuris Paryžiuje yra vienas iš „Lumiere Technology“ įkūrėjų, prieigą prie garsiojo paveikslo Luvras suteikė 2004 metais.
Jis buvo sluoksnių amplifikacijos metodo (LAM) pradininkas ir pritaikė šią techniką tirdamas „Mona Lizą“.
P.Cotte aiškino, jog šis metodas veikia „nukreipiant į piešinį intensyvios šviesos serijas“. Tuomet kamera užfiksuoja šviesos atsispindėjimo duomenis ir, pasak mokslininko, remdamasis šiais duomenimis jis gali atkurti kas įvyko tarp dažų sluoksnių.
Per daugiau nei pusę amžiaus „Mona Lizą“ tyrė ne viena mokslininkų komanda. Šiuolaikiškesni tyrimai atliekami infraraudonaisiais spinduliais ir daukiaspektrio skenavimo metodu.
Bet P.Cotte tvirtina, kad jo technologija leidžia prasiskverbti į paveikslą giliau.
„Dabar mes galima tiksliai ištirti kas dedasi tarp dažų sluoksnių ir lyg svogūną nulupti visus paveikslo sluoksnius. Galime atkurti visą paveikslo kūrimo chronologiją“, – teigė mokslininkas.
Daužomi mitai
Manoma, kad L.da Vinci „Moną Lizą“ nutapė tarp 1503 ir 1517 metų darbuodamasis Florencijoje, o vėliau Prancūzijoje.
Žmonės jau seniai diskutuoja apie „Mona Lizos“ tapatybę. Bet daugybę amžių manoma, kad ši mergina buvo Lisa Gheradini, Florencijos šilko pirklio žmona.
Bet P.Cotte tvirtina, kad jo atradimai nepatvirtina šios teorijos. Jo manymu, po žymiojo paveikslo paviršiumi slypinti mergina yra tikroji L.da Vinci Lisa, o daugiau nei 500 metų žinoma „Mona Liza“ yra kita moteris.
Pasak mokslininko, gauti rezultatai gali sudaužyti daugybę mitų ir amžiams pakeisti mūsų požiūrį į L.da Vinci šedevrą.
„Kai baigiau Lisos Gheradini rekonstrukciją, atsistojau prieš portretą ir ji visiškai skyrėsi nuo dabartinės „Mona Lizos“. Tai nėra ta pati moteris“, – apie neįtikėtiną savo atradimą pasakojo P.Cotte.
Jis taip pat teigė, kad po paveikslo paviršiumi rado dar du piešinius – šešėlišką paveikslo kontūrą su didesne galva, nosimi ir rankomis, bet mažesnėmis lūpomis. Jis taip pat tvirtina, kad rado ir kitą Madonos stiliaus atvaizdą, kuriame L.da Vinci išgraviravo perlinį galvos papuošalą.
„Mona Liza yra Liza“
Bet tokie skandalingi P.Cotte teiginiai neįtikino Oksfordo universiteto meno istorijos profesoriaus Martino Kempo.
„Jie („P.Cotte atvaizdai“) labai išradingai atskleidžia, ką L.da Vinci galėjo galvoti. Bet idėja, kad po paviršiumi slypi kitas paveikslas, yra nepagrįsta.
Nemanau, kad yra atskiros fazės, kurios vaizduoja skirtingų žmonių portretus. Mano manymu, tai buvo daugiau mažiau nuoseklus meno kūrinio vystymo procesas. Esu visiškai tikras, kad „Mona Liza“ yra Liza“, – kritikos pažėrė M.Kempas.
Meno istorikas Andrewas Grahamas-Dixonas sukūrė naują BBC dokumentinę laidą „Mona Lizos paslaptys“. Šioje dokumentikoje jis tyrinėjo su paveikslu susijusius istorinius dokumentus, tarp jų ir P.Cotte mokslinus atradimus.
Jis teigė esąs yra tikras, kad tai taps viena žinomiausių amžiaus istorijų.
„Luvro valdžios institucijos turbūt nenorės keisti paveikslo pavadinimo, nes būtent apie tai čia ir eina kalba – sudie, Mona Liza, nes ji – kita moteris“, – sakė A.G.Dixonas.
Antradienį P.Cotte naujausio savo tyrimo rezultatus paskelbė Šanhajuje vykusioje spaudos konferencijoje.
Pastaruosius 11 metų trukęs mokslininko tyrimui bus skirti stendai parodoje, kuri vadinasi „Da Vinci – Genijus“ (Da Vinci – The Genius).
Ši paroda keliauja po visą pasaulį ir kitą savaitę vyks Šanhajuje.
