Rusijoje išspausdintas gyvas organas sėkmingai prigijo

Biologiniai spausdintuvai pasaulyje nebėra naujiena. Tačiau daugelis institutų ir kompanijų jais sukuria tik mažyčius gyvo audinio gabalėlius, tinkamus nebent vaistų bandymams. Apie viso veikiančio organo spausdinimą kalbama kaip apie tolimą ateitį. Atrodo, kad Rusijos mokslininkams tai padaryti pavyko jau dabar.

Kartais laboratorinių pelyčių gaila, bet kai joms pagydo kokį vėžį, būna, kyla ir pavydas...<br>AFP/ „Scanpix“ nuotr.
Kartais laboratorinių pelyčių gaila, bet kai joms pagydo kokį vėžį, būna, kyla ir pavydas...<br>AFP/ „Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Feb 13, 2016, 2:28 PM, atnaujinta Jun 8, 2017, 4:59 AM

Apie tai, kad rusišku trimačiu biologiniu spausdintuvu sukūrė skydliaukę ir sėkmingai ją persodino pelei, vasario 9 d. Novosibirsko žurnalistams papasakojo Skolkovo fondo Biologinių ir medicinos technologijų branduolio vykdomasis direktorius Kirilas Kaemas.

„Mūsų finansuojama viena iš penkių pasaulio kompanijų, kurios išmoko pagaminti biologinį spausdintuvą, išspausdino gyvą organą ir persodino jį pelei. Skydliaukė veikia, gamina hormonus“, – cituoja direktorių TASS.

Įdomu tai, kad Rusijos kompanija „3D Bioprinting Solutions“ jau praėjusių metų kovo mėnesį skelbė, kad iš kamieninių ląstelių išspausdino veikiančią pelės skydliaukę. Šiame TASS pranešime šios kompanijos pavadinimas neminimas, tad net neaišku, ar tai to paties eksperimento, kurį minėjome jau beveik prieš metus, tęsinys.

Užtat pranešama, kad kompanija puoselėja didelius planus – pradėti prekybą savo biologiniais spausdintuvais, o jau per 15 metų išmokti spausdinti visiškai veikiančius žmonių organus (prieš metus „3D Bioprinting Solutions“ žadėjo 2018 m. išspausdinti veikiantį inkstą).

„Kompanija rengiasi spausdinti ir inkstą, ir kepenis. Kol kas tai laboratorinio lygio bandymai, tačiau taip tobulinimas ir pats spausdintuvas“, – kalbėjo direktorius.

Dar 2003 m. JAV sukurta biologinių organų spausdinimo technologija užpatentuota 2006 m. Spausdintuvas dėlioja gyvas organo ląsteles, kurias sujungia specialus biologinis tirpalas. Suderinamos ląstelės pačios pradeda funkcionuoti kaip organas. Pavyzdžiui, Europoje tokia technologija jau taikoma kuriant gyvą kepenų audinį, kuris vėliau naudojamas bandant naujų vaistų poveikį šiam jautriam organui.

Stebint, kaip sparčiai šiuo metu vystosi genetinė inžinerija ir organų spausdinimas, akivaizdu, kad žmonija sparčiai artėja prie momento, kai teks spręsti moralinę dilemą – ar galima laboratorijoje sukurti žmogų?

O jei tai bus žaliasis žmogeliukas?

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.