Saulėtekis tampa pasauliniu centru
Galima kritiškai žvelgti į mūsų mokslo įstaigų norą statyti modernius pastatus, tačiau Vilniuje, Saulėtekyje, greta išdygę mokslų centrai jau dabar verčia varvinti seilę ne vieną pasaulio mokslininką.
„Buvo daugybė trukdymų, matėme, kad matomos ir nematomos rankos nori, jog Lietuva liktų atsilikusi šalis, bet per dešimt metų, nepaisant biurokratinių kliūčių, atsirado šis Saulėtekio slėnis.
Čia sutelkta iki trečdalio pajėgiausių Lietuvos mokslininkų. Darbai, kuriuos mokslininkai atlieka šiuose pastatuose, – genų inžinerijos, lazerių srityse, jau yra Nobelio premijos lygio“, – pristatydamas centrus kalbėjo Vilniaus universiteto rektorius profesorius Artūras Žukauskas.
Anot kalbintų profesorių, vien tai, kad keli skirtingi mokslo centrai sutelkti vienoje vietoje, kuria unikalią sinergiją. Paprasčiausiai pietaudami kartu puslaidininkių fizikai ir biotechnologijų specialistai mezga ryšius ir kuria naujas idėjas.
Bendromis Vilniaus universiteto, VGTU bei Fizinių ir technologijos mokslų centro pastangomis pastatytame centre dirba visų trijų institucijų mokslininkai. 36 iš 42 žinomiausius tarptautinėje erdvėje Lietuvos mokslininkus rasime čia. Ir tai unikalu ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio mastu.
Kita vertus, pastatai yra tik tuščios dėžutės. Taip, viename jų kovo 15 d. bus atidaryta įspūdingiausia kada nors matyta CERN paroda, kurią galės aplankyti kiekvienas. Tačiau mums parodė ir tai, ko kiekvienas nematys, – išskirtinę laboratorijų įrangą.
Į ką investuoti milijonai?
„Kai kūrėme Saulėtekio slėnį, siekėme sukurti sinergijos vietą, kur trys institucijos bando kurti kokybiškai naują sistemą. Panašu į Silicio slėnį JAV, tik nes kuriame slėnį be silicio. Greičiausiai jis bus orientuotas į fotoniką“, – eidamas link pirmosios laboratorijos greitakalbe pasakojo Fizinių ir technologijos mokslų centro direktorius profesorius Gintaras Valušis.
Pirmasis kambarys, kuriame stovi didžiulį skenerį primenantis aparatas, – tai medžiagų struktūrinės analizės skyrius. Profesoriaus Remigijaus Juškėno valdos ir tai, kas jose vyksta, yra unikalu viso regiono mastu. Čia nustatoma, ar išties pagaminta medžiaga yra tokia, kokia suplanuota. Aptinkamos net mažiausios priemaišos iki 0,001 miligramo kilograme, nustatoma kristalų struktūra.
Aparatas vadinasi rentgeno spindulių difraktometru. Tai vienas geriausių modelių pasaulyje, tad kainuoja beveik milijoną eurų. Užtat ši laboratorija – geriausia Vidurio ir Rytų Europoje bei Skandinavijoje. O specialistų kvalifikacija tokia, kad jais domisi net Pietų Korėjos mokslininkai.
Antroje aplankytoje laboratorijoje įrengtas greitintuvinis masių spektrometras gali tiksliai išmatuoti, pavyzdžiui, archeologinio radinio amžių. Ligi šiol Baltijos šalyse nieko panašaus nebuvo. Tai šešioliktas pasaulyje ir ketvirtas Europoje įrenginys, kuris kainavo 1,7 mln. eurų.
Toliau – dar įdomiau. Mažai kas žino, kad lietuvių mokslininkų pavardės minimos gausybėje kompanijos „Samsung“ patentų. Būtent lietuviai labiausiai prisidėjo kuriant geriausią organinių diodų ekranų OLED ir AMOLED technologiją. Tik dirbo jie kompanijai „Samsung“, o ne sau.
Būtent organinės elektronikos tyrimu užsiima trečioji laboratorija, į kurią mūsų neįleido. Ten reikia idealios švaros. Viduje sumontuotos šešios sujungtos inertinių dujų kameros, kuriose bus bandomos naujos susintetintos organinės medžiagos.
Lietuva turi aukščiausio lygio organinės sintezės mokslininkų ir dabar gavo aukščiausio lygio technologijas savo tyrimams atlikti. Tai trečia pagal dydį pasaulyje tokia laboratorinė sistema, kuri kainavo per milijoną eurų. Užtat ateity gal bus įrenginių su Lietuvoje tobulintais OLED ekranais.
Toliau – infraraudonųjų lazerių, kurie gali pažinti medžiagos sudėtį, laboratorija. Originali pasaulio mastu lietuviška technologija kada nors gali virsti, pavyzdžiui, mažu lazeriu telefone, kuris analizuodamas jūsų iškvepiamą orą galės nustatyti sveikatos būklę.
Perėję iš NFTMC pastato į Jungtinį gyvybės mokslų centrą matėme daugybę biochemijos laboratorijų, kur mokosi studentai, savo tyrimus atlieka mokslininkai.
Aktyviai atliekami molekuliniai tyrimai, kuriais aiškinamasi, kodėl žmogaus organizmas darosi vis mažiau imlus antibiotikams bei vaistams. O atradimais genų modifikavimo srityje vilniečiai praktiškai aplenkė visą pasaulį. Taigi ir vėl fundamentalus mokslas turi daug praktinių pritaikymo galimybių.
Kokia nauda Lietuvai?
Kadangi tai Europos Sąjungos lėšomis finansuotas projektas (95 proc. susimestų lėšų mokslo įstaigos gavo iš Europos Sąjungos fondų), paslaugas čia laisvai gali gauti kiekvienas. Pelno šie centrai siekti net neturi teisės, tad tyrimai kainuos tiek, kiek realiai kainuoja.
„Turime ambicingą tikslą – per septynerius metus būti tarp dešimties geriausių Europos gyvybės mokslų institucijų. Ir jis realus. Kitas tikslas – pritraukti specialistų iš pasaulio“, – sako JGMC vidinio organizacinio darinio valdybos pirmininkas profesorius Eugenijus Butkus.
Ir dar nė nepradėję aktyviai funkcionuoti šie centrai daro tai, ko nesugebėjo nė viena daug kalbanti valdžia: po truputį grąžina į Lietuvą išsilaksčiusius protus.
„Buvo kalbėta, kad atsiras valstybinė grįžimo programa, bet ji, kiek žinau, taip ir neatsirado. Mes patys tai darome. Kiek žinau, NFTMC per pastaruosius metus 5 ar 7 žmonės yra grįžę. Siūlome poziciją ir didelę laisvę, kurios kitur gali trūkti“, – kalbėjo profesorius Gintaras Valušis.
„Gyvybės mokslų centrui tik kuriantis daugiau negu dešimt buvusių auklėtinių grįžo iš užsienio, kad galėtų čia dirbti. O nuo rudens grįš dar du, gavę Marie Slodowskos-Curie stipendiją, kuri leidžia tam žmogui pradėti nepriklausomą mokslinę veiklą. Tai didžiulis visos Europos konkursas, visi nurodo paraiškoje, kur norėtų dirbti, ir pirmą kartą žmonės pažymėjo, kad nori dirbti Lietuvoje, būtent Gyvybės mokslų centre“, – sako profesorius E.Butkus.
„Kai jaunimas pamato šias laboratorijas, jie nustemba. Gyvybės mokslų centre galimybės didesnės negu daug kur pasaulyje. Todėl tikimės per metus įsteigti bent kelias bendras kompanijas su verslu. Jau vieną turime – labai sėkmingai bendradarbiaujame su JAV kompanija „Dupont“. Turbūt pirmą kartą Lietuvos mokslininkai yra taip arti Nobelio premijos. Realiai.“
Kaip gaunama Nobelio premija
„Manęs dažnai klausdavo žurnalistai, kada lietuviai gaus Nobelio premiją. O dabar naujos biotechnologijos genų redagavimo srityje esame kaip niekada arti. Profesorius Virginijus Šikšnys šioje srityje yra neabejotinas lyderis pasaulyje. Jo patentas jau dirba komerciškai, tai naudinga visiems. Aišku, yra etikos aspektas, nes gavome galimybę pakeisti gyvus organizmus norima linkme“, – kiek paslaptingai kalba profesorius E.Butkus.
„Mokslininkas daro tyrimus iš noro pažinti, bet jei randa praktinį pritaikymą, jo pareiga tuo pasirūpinti. Taip atsitiko su mūsų ligi šiol brangiausiai parduota genų inžinerijos licencija. Mokslininkai nesiekė išrasti genų inžinerijos metodo, jiems buvo įdomu, kaip bakterija apsigina nuo viruso. Ir aptiko tam tikrą molekulinį mechanizmą, kurį pritaikė genų redagavimui, patentavo ir pardavė“, – sako VU rektorius.
Kalbame apie CRSPR genų redagavimo metodą. Tai milžiniška naujiena pasaulyje, tačiau retai kas mini, kad prie jos kūrimo prisidėjo lietuviai. Pasaulio spauda visus laurus priskiria Masačusetso universitetui.
„Paraleliai darbai vyko ir užsienyje, tad dabar vyksta ginčai, kas buvo pirmas. Mūsų kolegos pateikė straipsnį apie savo išradimą anksčiau už kitus, tik jis atspausdintas vėliau. Vis dėlto moksle svarbesnė pateikimo data ir čia mes neabejotinai pirmaujame.
Dabar kyla daug šurmulio, bet jau pradedama pripažinti, kad Vilniaus grupė yra tarp dviejų, kurios pirmosios šį principą aprašė moksliškai. Įmonė „Dupont“ bendradarbiauja su mumis plėtodama tuos darbus, tad tai labai didžiulis įvykis“, – keistą prieštaravimą aiškina profesorius E.Butkus.
2012 m. sukurtas lietuvių metodas jau taikomas augalų genomui redaguoti. Ir tokio lygio atradimas tikrai gali būti vertas Nobelio premijos. Tik reikėtų kur kas daugiau pinigų skirti viešiesiems ryšiams, kelionėms po konferencijas, kalboms ir pranešimams, kad pasaulis susitaikytų su mintimi, jog kažkokia Lietuva galėjo neatsilikti nuo solidžiausio JAV universiteto.
