Mokslininkų akibrokštas: beždžionė virto žmogumi, nes valgė mėsą

Atrodo, visų šalių vegetarai turi rimtą priežastį vienytis prieš Harvardo universiteto (JAV) mokslininkus, tiriančius žmogaus evoliucinę biologiją. Anot jų, žmogus turi didesnes smegenis, gerokai nuo beždžionės besiskiriantį veidą ir dabartinę kūno povyzą tik todėl, kad kadaise nutarė pasipjaustyti mėsytės.

Gal žalios mėsos dieta ir pavertė beždžionę žmogumi, bet kažkodėl nejauku galvoti, kuo ji gali paversti žmogų.<br>123rf nuotr.
Gal žalios mėsos dieta ir pavertė beždžionę žmogumi, bet kažkodėl nejauku galvoti, kuo ji gali paversti žmogų.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Mar 11, 2016, 8:04 PM, atnaujinta Jun 1, 2017, 11:59 PM

Žurnale „Nature“ išspausdintame pranešime mokslininkai Katherine D.Zink ir E.Liebermanas pamėgino paaiškinti, kodėl pirmieji žinomi žmonės buvo mažyčiai ir susikūprinę, o jau prieš 2 mln. metų gyvenę Homo erectus išsiskyrė didesnėmis smegenimis, mažesniais žandikauliais ir buvo aukštesni.

Taigi, Homo erectus naudojo daugiau energijos. Ir tai stebina – juk jie turėjo mažesnį pilvą, mažesnį veidą, mažesnius dantis ir sukandimo jėgą negu jų protėviai.

Šį paradoksą – didesnį energijos poreikį ir mažesnę kramtymo bei virškinimo galią – mokslininkai aiškina tuo, kad žmogus pradėjo valgyti didesnę energinę vertę turintį produktą – žalią mėsą. Ir tam pasitelkė akmeninius mėsos apdorojimo įrankius.

Tiesa, pagal kitą versiją, žmogaus išvaizda kito, nes jis pradėjo apdoroti maistą virdamas. Tačiau terminis maisto apdorojimas labiau paplito tik prieš kokius 0,5 mln. metų, o žmogaus išvaizda kito anksčiau.

Mokslininkai atliko eksperimentą, kurio metu pamėgino nustatyti, kaip primityviausių įrankių naudojimas ir žalios mėsos dieta veikia kramtymo jėgą.

„Nustatėme, kad jei mėsa sudaro trečdalį visų vartojamų produktų, kramtymo poreikis mažėja 13 proc. (dviem milijonais sukandimų per metus), o sukandimo jėgos reikia 15 proc. mažiau (palyginti su daržovių dieta).

Negana to – tiesiog supjaustę mėsą juostelėmis pirmykščiai žmonės galėjo savo kramtymo efektyvumą padidinti dar 41 proc., reikiamą sukandimų skaičių sumažinti 5 proc. ir sukandimo jėgos tam reikėtų dar 12 proc. mažiau.

Taigi, nors maisto ruošimas ant ugnies neabejotinai turėjo didžiulę įtaką, panašu, kad sąlygos dabartinio žmogaus veido formavimuisi (dantų ir žandikaulių mažėjimui, kaukolės dėžutės didėjimui) pirmiausia atsirado dėl to, kad jis pradėjo valgyti mėsą ir naudoti akmeninius įrankius jai apdoroti“, – rašo mokslininkai savo darbo išvadose.

Jei visa tai bus patvirtinta tiesa, teks pripažinti, kad ir žaliavalgystė yra kur kas didesnis žingsnis atgal į gamtą, negu galvojome ligi šiol.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Krymo demilitarizacija – ar Ukraina atsiims pusiasalį?