Žurnale „Scientific Reports“ išspausdintame straipsnyje Tubingeno universiteto (Vokietija) archeologijos bei paleogenetikos profesorius, biochemikas Johannesas Krause su savo kolegomis pateikia nenuginčijamus įrodymus – Belgijoje, Goyet urvuose, aptiktos ne neandertaliečių kapinės, o jų mėsinė ir skerdykla.
Genetinė vieno urvo kampe rastų 99 kaulų fragmentų analizė parodė, kad prieš 40–45 tūkst. metų čia buvo nužudyti ir išmėsinėti bent penkių neandertaliečių kūnai. Ant visų kaulų matyti įrankių panaudojimo žymės, kurias analizuodami mokslininkai nustatė, kad mėsa nuo kaulų buvo atskiriama sluoksniais. Dalis kaulų vėliau buvo užaštrinta ir paversta darbo įrankiais.
Visi kaulai iškart po aukų mirties buvo sutrupinti bukais sunkiais įrankiais – J.Krause teigia, kad taip išluptos kaulų smegenys irgi buvo suvalgytos. Apie trečdalis kaulų turi rėžius tose vietose, kur prie jų tvirtinosi raumenys – dar vienas įrodymas, kad čia buvo mėsinė.
Radiniai atskleidė ir daugiau klaikių detalių. Prieš 40 tūkst. metų europiečiams buvo svetimi bet kokie humanizmo idealai – tarp suvalgytųjų bent vienas buvo mažas vaikas. Tiesa, vien žmogiena urvuose gyvenę neandertaliečiai neapsiribojo – aptikta daugybė taip pat apdorotų gyvūnų kaulų.
Tačiau J.Krause kur kas labiau domėjosi ne žiaurių scenų iš priešistorinių žmonių gyvenimo rekonstrukcija, o galima tokio gyvenimo būdo įtaka neandertaliečių išnykimui.
Genetiškai Belgijoje suvalgyti neandertaliečiai beveik nesiskiria nuo savo giminaičių iš Ispanijos, Kroatijos ar Pietų Prancūzijos. Tai rodo, kad paskutiniais tūkstantmečiais prieš išnykstant neandertaliečių skaičius buvo labai sumažėjęs.
Nors kol kas neaišku, ar galėjo kanibalizmas turėti įtakos greitam neandertaliečių išnykimui, tačiau tokia „dieta“ labai padeda plisti daugybei mirtinų ligų, tad...
Tad atrodo, kad kai kurie prastoki siaubo filmai apie laukinių gyvenimą ir išsigimusius kanibalus ne tokie jau nutolę nuo tikrovės, kaip atrodė juos žiūrint. Pamanykite, tik per kokius 45 tūkst. metų...
