Pusė šios premijos skirta Davidui J.Thoulessui iš Vašingtono universiteto Sietle (JAV), kita pusė – dar dviem amerikiečiams, F.Duncanui M.Haldane'ui (Princtono universitetas) ir J.Michaelui Kosterlitzui (Browno universitetas).
Premijos laureatus paskelbę akademijos atstovai nurodė, kad jie apdovanojami už „teorinius topologinių fazių virsmų ir topologinių materijos fazių atradimus“.
Atskleidė egzotiškų materijų paslaptis
„Šių metų laureatai atvėrė duris į nepažintą pasaulį, kur materija gali užimti keistas būsenas. Jie panaudojo pažangius matematinius metodus tam, kad ištirtų neįprastas fazes, arba būsenas, materijų, tokių kaip superlaidininkai, superskysčiai ar plonos magnetinės juostelės. Dėl jų pradinio darbo, dabar prasidėjo naujų ir egzotinių medžiagų fazių paieška“, – nurodoma akademijos pranešime.
Jame taip pat priduriama, kad šių mokslininkų atradimai ateityje pasitarnaus tiek medžiagų mokslo, tiek elektronikos srityse.
Topologija yra matematikos mokslo atšaka, tirianti medžiagas ir paviršius, jo elementus.
Prieš daugiau nei 40 metų M.Kosterlitzas ir D.Thoulessas pakeitė tuomet vyravusią nuostatą, kad superlaidumas ar supertakumas gali pasireikšti tik plonuose medžiagos sluoksniuose. Jie pademonstravo, kad superlaidumas gali vykti esant žemoms temperatūroms ir paaiškino, kaip tai vyksta bei kodėl superlaidumas dingsta aukštoje temperatūroje.
Po gero dešimtmečio D.Thoulessui pavyko paaiškinti ankstesnį eksperimentą su labai plonais elektrai laidžiais sluoksniais, kuriuose laidumas buvo tiksliai išmatuotas. Jis pademonstravo, kad matavimų reikšmės buvo topologinės. Maždaug tuo metu D.Haldane'as atrado, kaip topologinės sąvokos gali būti panaudotos siekiant suprasti mažų magnetų grandinių, randamų kai kuriose medžiagose, savybes.
Dėl šių mokslininkų atradimų, dabar žinome apie daug topologinių fazių – ne tik plonuose sluoksniuose ir gijose, bet ir įprastose, trimatėse medžiagose.
Per pastarąjį dešimtmetį į šią sritį metamos vis didesnės mokslininkų pajėgos – tikimasi, kad topologinės medžiagos galės būti naudingos naujos kartos elektronikos ir superkonduktorių gamyboje, ar net ateities kvantiniuose kompiuteriuose.
Nobelio premijų savaitė
Nobelio premijos bus oficialiai įteiktos per Stokholme vyksiančią iškilmingą ceremoniją gruodžio 10 dieną, minint jos steigėjo Alfredo Nobelio mirties 1896 metais sukaktį.
Premijos piniginę dalį sudaro 8 mln. Švedijos kronų (831,5 tūkst. eurų).
Pirmadienį buvo paskelbtas Nobelio medicinos premijos laureatas. Juo tapo 71 m. mokslininkas iš Japonijos Yoshinori Ohsumi. Premiją jis gavo už atrastą ląstelių autofagijos mechanizmą.
Trečiadienį bus paskelbti Nobelio chemijos, o penktadienį – taikos premijos laureatai. Literatūros ir ekonomikos premijų laureatai paaiškės ateinančią savaitę.
