Piketą surengusios Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojų profesinės sąjungos vadovės Viktorijos Šeinos-Vasiliauskienės teigimu, valdžia jų reikalavimams yra kurčia, todėl lieka paskutinė viltis – kreiptis į visuomenę.
Piketo dalyvių teigimu, mokslininkai Lietuvoje uždirba iki 500 eurų per mėnesį, nors jiems keliami reikalavimai prilygsta garsioms užsienio aukštosioms mokykloms.
„Nors profesorių atlyginimai yra didesni negu vidutinė alga Lietuvoje, jie vis tiek yra nepakankami, turint omenyje šių žmonių kompetenciją ir kvalifikaciją. Skaudžiausia finansinė padėtis yra jaunųjų mokslo tyrėjų ir jaunųjų dėstytojų, kurie gauna labai mažas pajamas, todėl yra priversti uždarbiauti įvairiais kitais būdais“, – sakė V.Šeina-Vasiliauskienė.
Anot jos, maži mokslininkų atlyginimai nėra tik tyrėjų ar dėstytojų problema – tai turėtų rūpėti visai visuomenei, kadangi į mokslą neinvestuojančios valstybės laukia liūdna ateitis. „Žlugdant aukštąjį mokslą susidaro grandininė reakcija: suprastėjus studijų kokybei, nukenčia specialistų rengimas, taip pat ir mokytojų, o tuomet smunka ir bendras vidurinis ir pradinis ugdymas“, – sakė piketo organizatorė.
„Piketo idėja kilo iš nevilties. Mes prirašėme šūsnį raštų, Lietuvoje nebeliko valdžios institucijos, kuri nežinotų, kokia nepavydėtina yra mokslininkų padėtis. Bet tai nieko nepadėjo. Todėl dabar mes apeliuojame į visuomenę, kuri, mano įsitikinimu, yra sąmoningesnė negu valdžia ir geriau suvokia, kam valstybei reikalingas aukštasis mokslas. Tik per visuomenės spaudimą mes galime padaryti įtaką, nes vilčių tiesiogiai paveikti Vyriausybę aš jau nebeturiu“, – pridūrė ji.
