Indijoje uždraustas „gyvų numirėlių“ eksperimentas

Indijos medicininių tyrimų taryba (ICMR) uždraudė atlikinėti atgaivinimo eksperimentus su žmonėmis, kuriems nustatyta smegenų mirtis. Juos planavo atlikti bendras Indijos ir JAV projektas „ReAnima“. ICMR Nacionalinis medicinos statistikos institutas išbraukė projektą iš klinikinių bandymų registro, rašo „Science“.

Tyrėjų tikslas – atgaivinti žmones iš komos po smegenų traumos.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Tyrėjų tikslas – atgaivinti žmones iš komos po smegenų traumos.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Technologijos.lt

2016-11-19 14:33, atnaujinta 2017-04-17 13:20

„ReAnima“ – bendram JAV biotechnologijų kompanijos „Bioquark“ ir Indijos „Revita Life Sciences“ projektui – buvo pritarta 2016 metų gegužę. Tyrėjai planavo atgaivinti 20 nuo traumų mirusių žmonių smegenis Anupamo ligoninėje, įsikūrusioje Rudrapure, Utarakando valstijoje.

Smegenų mirtimi vadinamas visiškas ir negrįžtamas smegenų funkcijų praradimas (ypač smegenų kamieno, atsakingo už kvėpavimą ir kraujotaką). Smegenų mirtis daugelyje šalių laikoma žmogaus mirties kriterijumi. Nors žmonių centrinė nervų sistema (CNS) negeba nors kiek ženkliau atsistatyti, kai kurių žuvų ir amfibijų svarbiausios smegenų dalys po traumos geba atsistatyti. „ReAnima“ kūrėjai nutarė atlikti panašų procesą su 15–65 metų amžiaus žmonėmis, kuriems atliekama dirbtinė plaučių ventiliacija, vos jiems konstatuojama smegenų mirtis, vadinamiesiems „gyviesiems lavonams“.

Tam jie tikėjosi panaudoti kelių metodikų derinį. Pagal vieną iš jų, po smegenų dangalais suleidžiamas „Bioquark“ sukurtas peptidų mišinys BQ-A. Jo sudėtis panaši į reguliacinių faktorių derinį, koks būna kiaušialąstėje iš karto po apvaisinimo. Pasak kūrėjų, šie peptidai skatina efektyvų audinių atsistatymą.

Kartu su BQ-A eksperimentatoriai planavo suleisti mezenchimines kamienines ląsteles, gebančias išsivystyti į įvairias nervinio audinio ląsteles. Papildomai buvo planuojama atlikti vidinę stimuliaciją lazeriu (per šviesolaidį), taip pat elektra stimuliuoti vidurinį nervą (pagrindinis rankos nervas, prasidedantis petiniame rezginyje). Kaip buvo pademonstruota anksčiau, ši procedūra padeda atsibusti iš komos po smegenų traumos.

Pasak „ReAnima“ atstovų, eksperimentuojant šiomis metodikomis, jiems pavyko padėti keliems komoje buvusiems pacientams, o du žmonės po smegenų mirties grąžinti į vegetatyvinę būseną.

Pirmos bandymų fazės tikslas buvo mirusias smegenis atgaivinti iki minimaliai sąmoningos būsenos (ji primena komą, tačiau pacientas kartais reaguoja į aplinką, pavyzdžiui, mirksi arba seka šviesos šaltinį). Kaip pažymi eksperimentatoriai, žinoma nemažai atvejų, kai tokios būsenos žmonėms grįždavo sąmonė. Rezultatus tikėtasi gauti iki 2017 metų balandžio.

Vos „ReAnima“ paskelbė savo ketinimus, pasigirdo įvairių sričių ekspertų kritika, – jie abejojo tiek praktine jų realizavimo galimybe, tiek ir panašių eksperimentų etiniu aspektu.

Dabartinio ICMR sprendimo priežastimi tapo keli aptikti bandymų reglamento pažeidimai. Tyrėjai nepateikė leidimo prašymo Indijos generaliniam vaistinių priemonių apyvartos kontrolės generaliniam inspektoriui, o tai yra būtina klinikinių bandymų atlikimo sąlyga.

Anupamo ligoninės vadovas ir „Revita Life Sciences“ savininkas Himanshu Bansalas pareiškė, kad šis klausimas yra generalinio inspektoriaus kompetencijos ribose ir su ICMR nesusijęs. „Bioquark“ vadovas Ira Pastor pranešė, kad dėl ICMR draudimo projektas nesustos ir, jei reikės, eksperimentai bus atlikti už Indijos ribų.

Panašų ambicingą projektą vykdo ir italo neurochirurgo Sergio Canavero vadovaujama tarptautinė HEAVEN/GEMINI grupė. Ji planuoja 2017 metais persodinti paralyžiuoto žmogaus galvą mirusio donoro kūnui. Kol kas projektu užsiimantys mokslininkai atliko gyvūnų stuburo smegenų atgaivinimo eksperimentus – esminę būsimos transplantacijos užduotį. Ir S.Canavero, ir jo kolegų planai bei projektai susidūrė su aršia kritika.

Parengta pagal Nplus1.ru inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.