Mokslininkai sukūrė „deimantą, kietesnį už deimantą“

Lonsdeilito sintezei mokslininkai panaudojo deimantinį priekalą – porą kristalų, kuriais jų susilietimo vietoje galima gauti labai didelį spaudimą.<br>Kadras iš „YouTube“
Lonsdeilito sintezei mokslininkai panaudojo deimantinį priekalą – porą kristalų, kuriais jų susilietimo vietoje galima gauti labai didelį spaudimą.<br>Kadras iš „YouTube“
Daugiau nuotraukų (1)

Technologijos.lt

Dec 13, 2016, 2:57 PM, atnaujinta Feb 9, 2018, 10:50 PM

Australijos mokslininkai pirmą kartą sintezavo grynus lonsdeilito kristalus – anglies mineralo, galinčio pjauti netgi deimantą.

Deimantas – kietumo sinonimas, nors artimas jo analogas, lonsdeilitas, dar kietesnis. Tai irgi toks pat anglies kristalas, tik jo gardelė ne kubinė, o šešiakampė (heksagoninė) – kai kuriais skaičiavimais, grynas lonsdeilitas turėtų būti daugiau nei pusantro karto kietesnis už įprastą deimantą ir galėtų jį pjauti. Tačiau gamtoje (meteoritų krateriuose) jis randamas itin retai, o ir randamų pavyzdžių struktūra ir grynumas toli gražu ne idealūs.

Ne ką geresni ir dirbtinai kuriamo šio itin naudingo mineralo reikalai. Tam reikia suspausti grafitą milžinišku slėgiu didžiulėje temperatūroje, dėl to procesas sudėtingas, brangus, neefektyvus – ir reikiamo švarumo kristalai vis vien negaunami. Tyrimai parodė, kad taip veikiausiai susidaro sutrikdytos struktūros kubinė gardelė, o ne heksagoninė. Buvo netgi manoma, kad to neįmanoma įgyvendinti be milžiniško 170 GPa slėgio ir > 6000 °C temperatūros – kaip meteoritų krateriuose.

Visgi Australijos nacionalinio universiteto mokslininkų publikuotame straipsnyje „Scientific Reports“ žurnale siūlomas paprastesnis gryno lonsdeilito sintezės būdas. Jie panaudojo tam deimantinį priekalą – porą kristalų, kuriais jų susilietimo vietoje galima gauti labai didelį spaudimą. 100 GPa (1000 atmosferų) slėgyje lonsdeilitas susidarė jau 400 °C temperatūroje – dvigubai žemesnėje, nei paprastai naudojama.

Pasak autorių, gaunami heksagoninės gardelės nanokristalai itin tvarkingi ir švarūs. Tai, kad gaunami kristalai tokie maži, mokslininkų pernelyg nejaudina: procesą bus galima patobulinti, o daugeliui panaudojimo sričių visiškai pakanka ir tokių.

„Tokių „deimantų“ vestuviniuose žieduose nerasite, – sako profesorė Jodie Bradby. – Jų vieta kalnų karjeruose.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.