JAV mokslininkai skelbia, kad, naudodami kamieninių ląstelių technologijas, kiaulių ir galvijų embrionuose sukūrė žmogaus ląstelių ir audinių. Vėliau šie embrionai buvo sunaikinti. Apie jų tyrimą paskelbta žurnale „Cell“.
Kaip teigė dr. Junas Wu, Salko instituto genų tyrimų laboratorijos mokslininkas ir pagrindinis tyrimo autorius, svarbus pasiekimas atskleidė, kad sujungti žmogaus ir gyvūno ląsteles yra sudėtinga, o žmogaus organų auginimas gyvūnuose – tolima ateitis.
„Rūšys vystosi atskirai ir daug faktorių, diktuojančių vystymąsi, galėjo atsiskirti. Dėl to sudėtinga sujungti vienos rūšies ląsteles su besivystančiu kitos rūšies embrionu, – sakė J.Wu. – Kuo didesnis evoliucijos atstumas, tuo sudėtingiau jas sujungti.“
Arba, kaip sako jo kolega prof. Juanas Carlosas Izpisua Belmonte, „pamėgdžioti gamtą nėra taip jau lengva“.
Šis projektas prasidėjo nuo idėjos įrodyti, kad įmanoma užauginti vieno gyvūno organų ląsteles kito gyvūno kūne. Organizmai, turintys dviejų ar daugiau rūšių gyvūnų ląstelių, vadinami chimeromis (pagal graikų mitologijos būtybę Chimerą).
Pirmasis bandymas atliktas su artimai susijusiais gyvūnais: žiurkėmis ir pelėmis. Mokslininkai tam panaudojo pelių embrionus be kasos liaukos, o pastarąjį organą užaugino iš žiurkės ląstelių.
J.C.I.Belmonte, J.Wu ir jų kolegos šiame tyrime naudojo genų redagavimo technologiją CRISPR/Cas9 tam, kad sukurtų pelių embrionus be kasos liaukų. Tuomet į šiuos embrionus jie pridėjo žiurkių kamieninių ląstelių, kurios turėjo kasos liaukos geną.
Įdomu tai, kad užaugusios pelės buvo visiškai sveikos, jų gyvenimo trukmė nepasikeitė. Vėliau naudodami tokį pat metodą mokslininkai užaugino peles su žiurkių akimis ir širdimis.
„Mes pademonstravome šios sistemos atsparumą“, – sakė J.Wu.
Po šių eksperimentų mokslininkai ėmėsi žmogaus kamieninių ląstelių.
Pirmieji tyrimai atlikti su kiaulėmis, nes šie gyvūnai tiek pagal dydį, tiek pagal organų vystymosi laiką yra panašesni į žmogų nei, pavyzdžiui, žiurkės.
Eksperimentas buvo nutrauktas po keturių savaičių.
Kai kuriuose embrionuose žmogaus kamieninės ląstelės buvo pradėjusios virsti specializuotomis ląstelėmis. Tiesa, sėkmingų atvejų kiekis buvo gerokai mažesnis nei pelių ir žiurkių atveju.
J.Wu pabrėžė, kad tyrimai yra labai ankstyvoje stadijoje ir, atsižvelgiant į laukiančius iššūkius, žmogaus organų auginimo panaudojant gyvūnus gali tekti ilgokai palaukti.
Tai yra pirmas kartas, kai žmogaus kamieninės ląstelės naudojamos tokiame ankstyvame gyvūno vystymosi etape. Tiesa, tai kelia etinių klausimų, svarbiausias jų – kas nutiktų, jei užaugęs gyvūnas turėtų ne tik numatytą žmogišką organą, o ir, pavyzdžiui, žmogaus smegenis. Arba jei gyvūno palikuonims būtų perduoti žmogiškieji genai. Ar tokiu atveju jiems turėtų būti suteikiamos žmogaus teisės?
Parengta pagal CNN inf.
