Neįprastos, geometriškai taisyklingos įdubos buvo atrastos Amazonės drėgnuosiuose miškuose, suintensyvėjus jų eksploatacijai, tačiau didžiulių griovių paskirtis dar ir dabar išlieka paslaptimi.
Šios apytiksliai vienuolikos metrų pločio ir keturių metrų gylio įdubos, vadinamos geoglifais, buvo iškastos tarp I ir XV amžiaus. Visa tai buvo atrasta ne taip ir senai – 1980 metais, kai miškas viename Brazilijos regione buvo imtas ypač uoliai naikinti, toje vietoje plečiant galvijų ganyklas ir ruošiant laukus pasėliams.
„Ilgą laiką buvo manyta, kad Amazonės miškai yra beveik žmonių neliestas ir pirmykštis gamtos kampelis. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad žmonės jį keitė ištisus 4000 metų“, – teigė Jenny Watling, profesorė iš San Paulo universiteto.
Ištyrus dirvožemio mėginius buvo aptiktas didelis anglies kiekis, rodantis medienos deginimo veiklą. Taip pat buvo aptikta stabilių anglies izotopų, rodančių, kad kadaise šiose vietoje augo augalai. Mokslininkams pasisekė rasti fitolitų – mikroskopinių struktūrų, aptinkamų labai ilgą laiką augalų audiniams suirus. Juos išanalizavus buvo išsiaiškinta, kad bene 6000 metų toje Brazilijos srityje dominavo bambukai.
Tyrimai parodė, kad anglies sluoksniai šioje žemėje pasirodė maždaug prieš 4000 metų – beveik tuo pačiu metu, kai čia pasirodė ir apsigyveno žmonės. Mokslininkai mano, kad anglies sluoksniai atsirado žmonėms specialiai sukėlus gaisrus, siekiant paruošti plotą naujam gyvenimui. Kaip tik tada bambukai ėmė nykti ir juos pakeitė palminių šeimos medžiai.
Šie augalai geriausiai tiko tenykštėms sąlygoms ir išdegus miškui ėmė stiebtis patys pirmieji. Be to, buvo puikus statybos medžiagos ir iš dalies maisto šaltinis. Įdomiausia, kad prieš 650 metų, kai geoglifai galiausiai buvo apleisti, šios rūšies medžių kiekis palaipsniui ėmė mažėti.
Klausimų daugiau nei atsakymų
Geoglifai pasirodė bent 2000 metų vėliau nei čia atsikraustė žmonės. Tačiau kokiomis aplinkybėmis jie atsirado, kokia buvo jų paskirtis, kaip jie atrodė, kai buvo naudojami, kiek iš visų jų buvo – visa tai neaišku.
Kita vertus, remiantis archeologiniais duomenimis sužinota, kad šalia šių griovių buvo auginami kukurūzai ir moliūgai. Vis dėlto nėra jokių duomenų, patvirtinančių nuolatinių gyvenamųjų buveinių egzistavimą šalia šių keistų objektų. Todėl svarstoma, kad galbūt šie grioviai veikė kaip derliaus saugojimo vieta ir žmonės tik kartais juose apsilankydavo tarsi senoviniuose prekybos tinkluose.
Tačiau su šia nuomone sutinka ne visi. Netoli geoglifų buvo aptikta dekoruotų indų šukių, todėl kai kurie mokslininkai tai laiko ritualinės paskirties statinio požymiu.
Tokių ar panašių objektų egzistuoja ir kitose pasaulio šalyse: Kazachstane, Peru, Jordanijoje.
Apmaudu žvelgti į šiuos statinius ir tiksliai nežinoti jų paskirties. Reikia tikėtis, jog mokslininkai ateityje ras būdų kaip atskleisti jų paslaptis.
