Bet horizonte šviečiasi viltis: genetikai išsiaiškino, kas su pomidorais nutiko ir kaip padaryti komerciškai auginamų pomidorų skonį tokį, kaip ir namuose auginamų. O geriausia, kad šis būdas gali būti panaudotas ir daugelio kitų vaisių bei daržovių skonio pagerinimui.
Harry Klee iš Floridos universiteto Geinsvilyje su kolegomis paprašė savanorių įvertinti 398 skirtingų komercinių, agrarinio paveldo veislių ir laukinių rūšių pomidorų skonį. Dujų chromatografu išmatavę kiekvienos veislės cheminę sudėtį, jie nustatė pomidorams geidžiamą specifinį kvapą suteikiančias molekules.
Tada grupė visame pomidoro genome ieškojo genų variantų, arba alelių, apsprendžiančių kiekvienos veislės šių molekulių gamybos kiekį.
Slapti malonumai
Komanda išsiaiškino, kad visose dabartinėse veislėse buvo geno variantas, lemiantis mažesnę daugelio svarbių kvapo molekulių gamybą. „Galima skaityti visą sąrašą ir sakyti „ak, žiūrėkite, štai genas, lemiantis lakiųjų medžiagų gamybą“ – ir „ak, pažvelkite, šiuolaikinėse veislėse šis alelis silpnesnis“, – sakė H.Klee.
Pranašesni aleliai, tikriausiai, buvo prarasti atsitiktinai, nes selekcininkai labiau susitelkė į derliaus gausinimą, sako jis. Kadangi kiekvienas alelis skonį pakeičia tik vos vos, vieno ar dviejų praradimas būtų nepastebimas, bet laikui bėgant šie besikaupiantys praradimai lėmė stiprų skonio susilpnėjimą.
Pranašesni aleliai išliko agrarinio paveldo veislėse, tad selekcininkams turėtų pavykti juos grąžinti į komercinius produktus prekybos centruose. Būtent tai H.Klee dabar ir atlieka savo laboratorijoje bei tikisi sulaukti rezultatų maždaug per metus.
Žemuogių siurprizas
Gera naujiena, kad tai neturėtų labai sumažinti derliaus, nes lakiųjų medžiagų koncentracijos yra labai mažos, sako jis.
H.Klee tokiu pat būdu identifikavo molekules ir skonį lemiančius genus žemuogėse ir mėlynėse. Jis tiksi, kad ši technika tiks ir kitoms žemės ūkio kultūroms. Ir išties, Carol Wagstaff iš Readingo universiteto Jungtinėje Karalystėje su kolegomis tokiu būdu išveda skanesnę gražgarstę.
Bet skanesnės veislės plačiau nepaplis, kol juos panorės sodinti augintojai, kuriems labiau rūpi derlius ir atsparumas ligoms. Taip nutiks, tik jeigu pakankamai pirkėjų pareikalaus skanesnio maisto, pažymi C.Wagstaff.
Reikalus komplikuoja tai, kad prekybos centruose pateikiami vaisiai ir daržovės dažniausiai nebūna pažymėti kaip vienos ar kitos veislės. Kol to nėra, vartotojai neturi priemonių, kaip pareikalauti geresnio skonio.
Šaltinis: Newscientist.com.
