„Diskusijos apie vasaros laiko įvedimą vyksta nuolatos. Tačiau mažai kas žino, kad yra dar viena su laiko skaičiavimu susijusi problema – keliamosios sekundės. Keliamosios sekundės yra papildomos (61-osios) sekundės, pailginančios gruodžio arba birželio mėnesių paskutiniąją minutę“, – pranešime spaudai cituojamas Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Metrologijos skyriaus Laiko ir dažnio etalono laboratorijos vadovas Rimantas Miškinis.
Mokslininko teigimu, jos įvedamos nusprendus tarptautinėms organizacijoms, atsakingoms už suderintojo pasaulinio laiko (UTC) formavimą ir palaikymą. Tai Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (ITU), Tarptautinis svarsčių ir matų biuras (BIPM) ir Tarptautinė žemės sukimosi tarnyba (IERS).
Keliamųjų sekundžių įvedimo tikslas – suvienodinti atominiais laikrodžiais formuojamą laiko skalę (BIPM laiko skalę) ir laiko skalę, kuri suformuojama stebint žemės sukimąsi (IERS laiko skalė). Dėl Žemės sukimosi netolygumo bei lėtėjimo skirtumas tarp šių laiko skalių nuolatos kinta. Kai šis skirtumas pasiekia 0,4 sekundės, yra skelbiamas keliamosios sekundės įvedimas. Tai reiškia, kad artimiausio birželio arba gruodžio mėnesio paskutinė minutė bus pailginama viena sekunde – laikrodžiai persukami viena sekunde atgal.
Kasdieniame gyvenime mes to nepastebime, tačiau ši sekundė sukelia daug rūpesčių specialistams, prižiūrintiems informacines, navigacijos ir kitas moderniųjų technologijų sistemas.
Su kokiomis blogybėmis susijusios tos keliamosios sekundės? Juk rudenį, kai dovanų gauname visą valandą, mes tik džiaugiamės.
„Yra dvi pagrindinės keliamųjų sekundžių blogybės. Pirmoji ta, kad jos įterpiamos (įvedamos) nereguliariai. Antroji blogybė – įterpiant keliamąją sekundę sutrikdoma tolydinė laiko skalė ir laiko apskaita, kuri labai svarbi ryšių, navigacijos, informacinių ir kitų sistemų darniai veiklai“, – teigė R.Miškinis.
Tiksli laiko apskaita ypatingai svarbi elektroninėje bankininkystėje, kurioje kiekvienas veiksmas susiejamas su tikslia laiko žyma, o keliamųjų sekundžių klaidingas įterpimas gali būti labai skausmingas. Nuo 2018 metų Europos Sąjungoje griežtinami reikalavimai, keliami laiko žymoms, naudojamoms finansų sektoriuje. Bus reikalaujama, kad finansines procedūras žyminčios laiko žymos būtų susietos su suderintuoju pasauliniu laiku dar didesniu tikslumu. Tai reiškia, kad skirtingose valstybėse veikiančios finansinės institucijos savo laikrodžius turės pakankamai tiksliai susieti su UTC laiku, kurio formavime dalyvauja šios valstybės nacionalinis metrologijos institutas (NMI).
Pasak mokslininko, suderintasis pasaulinis laikas UTC yra formuojamas remiantis 650 atominių laikrodžių, veikiančių 78 laboratorijose (NMI), rodmenimis. Nėra nė vieno pagrindinio atominio laikrodžio, kurio rodmenimis galėtų vadovautis kiti laikrodžiai. Visų UTC formavime dalyvaujančių laikrodžių signalai yra laikomi fiziniais UTC skalės šaltiniais. Šie laikrodžiai veikia savarankiškai, bet yra jungiami į vieną sistemą. Toks apjungimas vyksta pasitelkiant palydovines navigacines sistemas.
Lietuvoje nacionalinio metrologijos instituto funkcijas vykdo Fizinių ir technologijos mokslų centras, o jo Metrologijos skyriuje veikiantys du atominiai laikrodžiai yra įtraukti į UTC laiko formavimą. Lietuvos atominiams laikrodžiams yra suteiktas UTC(LT) vardas.
FTMC atominių laikrodžių signalai naudojami formuojant laiko žymas, kurios perduodamos Vyriausybės kanceliarijai, „Sodrai“, Vidaus reikalų ministerijai, savivaldybėms ir kitoms organizacijoms. Didžiųjų telekomunikacijos bendrovių („Telia“, „Bitė“, „Tele2“) laiko apskaitos sistemos yra nuolatos lyginamos su UTC(LT) atominiais laikrodžiais. Šviesolaidiniu ryšiu su FTMC Metrologijos skyriaus laboratorija sujungta ir Registrų centro informacinė sistema.
FTMC Metrologijos skyriaus Laiko ir dažnio etalono laboratorija nuo 2001 metų rūpinasi UTC(LT) atominių laikrodžių bei laiko signalus perduodančios įrangos nuolatiniu veikimu ir tikslaus laiko perdavimo technologijų plėtra.
