Mūsų planetoje jau gyvena 20 tūkst. kiborgų

Dar visai neseniai manyta, kad žmonės nustojo vystytis labai seniai. Atsiradus galimybei ištirti genomą paaiškėjo, kad iš tiesų mūsų organizmas ir toliau keičiasi prisitaikydamas prie konkrečios aplinkos. Tačiau, pasak mokslininkų, didžiausia problema ta, kad evoliucionuojame per lėtai ir mūsų kūnai nespėja prisitaikyti prie sparčiai kintančio šiuolaikinio gyvenimo. Žurnale „National Geographic Lietuva“ teigiama, kad atotrūkį panaikinti ir pranašumo žmonijai suteikti gali nauji moksliniai metodai ir technologiniai sprendimai – skaičiuojama, kad jau dabar Žemėje vaikšto apie 20 tūkst. kiborgų, t.y., žmonių, nešiojančių vienokius ar kitokius ypatingų gebėjimų suteikiančius implantus.

Kad įvyktų plataus masto evoliucinis nuokrypis nuo žmogiškųjų normų, tam tikra populiacija turėtų būti atskirta tūkstančiams metų. Tai taptų įmanoma įkūrus gyvenvietę Marse, kurioje būtų apie 100–150 daugintis tinkamo amžiaus asmenų. Atmosferoje, kur sunkio jėga nesiekia 10 proc. Žemės jėgos, gyventojai taptų aukšti ir liekni. Kontroliuojamoje aplinkoje be dulkių išnyktų ir kūno plaukai.<br>„National Geographic Lietuva“ nuotr.
Kad įvyktų plataus masto evoliucinis nuokrypis nuo žmogiškųjų normų, tam tikra populiacija turėtų būti atskirta tūkstančiams metų. Tai taptų įmanoma įkūrus gyvenvietę Marse, kurioje būtų apie 100–150 daugintis tinkamo amžiaus asmenų. Atmosferoje, kur sunkio jėga nesiekia 10 proc. Žemės jėgos, gyventojai taptų aukšti ir liekni. Kontroliuojamoje aplinkoje be dulkių išnyktų ir kūno plaukai.<br>„National Geographic Lietuva“ nuotr.
Su evoliuciniais iššūkiais susidūrė dykumų gyventojai, įsikūrę Sahule – žemyne, kadaise jungusiame Australiją, Naująją Gvinėją ir Tasmaniją. Šiuolaikinių Australijos čiabuvių protėviai prisitaikė išlikti aplinkoje, kur naktį spusteli šalnos, o dieną oras įkaista iki 40 °C. Pranašumą jiems suteikia genetinė mutacija, pakeitusi medžiagų apykaitos hormoną.<br>„National Geographic Lietuva“ nuotr.
Su evoliuciniais iššūkiais susidūrė dykumų gyventojai, įsikūrę Sahule – žemyne, kadaise jungusiame Australiją, Naująją Gvinėją ir Tasmaniją. Šiuolaikinių Australijos čiabuvių protėviai prisitaikė išlikti aplinkoje, kur naktį spusteli šalnos, o dieną oras įkaista iki 40 °C. Pranašumą jiems suteikia genetinė mutacija, pakeitusi medžiagų apykaitos hormoną.<br>„National Geographic Lietuva“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Apr 2, 2017, 4:07 PM, atnaujinta Apr 14, 2017, 12:04 PM

„Nepaisant evoliucijos pasiekimų netolimoje praeityje, mes gana prastai prisitaikę prie kompiuterių ekranų ir visą parą užpildžiusių darbotvarkių, sūrių kukurūzų traškučių ir nuo ligos sukėlėjų apsaugotos aplinkos. Jei žmogaus genetika būtų technologijų bendrovė, ji būtų bankrutavusi jau tada, kai žmonija išrado garo variklį. Jos verslo plane numatytas atsitiktinis savybių atsiradimas ir jų plitimas lytinio dauginimosi būdu. Tai puikiai tinka pelėms, kurios gali atsivesti naują vadą kas tris savaites, bet žmonės gyvena lėčiau. Nauja karta užauga kas 25–35 metus. Tokiu tempu palankios savybės populiacijoje kartais plinta tūkstančius metų“, – konstatuojama balandžio mėnesio „National Geographic Lietuva“ numeryje.

Kadangi genetinės evoliucijos protokolai tokie gremėzdiški, nenuostabu, kad juos ima keisti technologijos. Dabar jos atlieka beveik tas pačias užduotis, tik nepalyginti greičiau: stiprina mūsų kūno gebėjimus, plečia intelektą ir leidžia užkariauti naujas sudėtingesnes aplinkas.

Tūkstančiai žmonių savo kūnuose nešioja radijo dažnio atpažinimo (RFID) prietaisus, leidžiančius nė neprisilietus atrakinti duris arba prisijungti prie kompiuterio. Bendrovė „Dangerous Things“ tvirtina jau pardavusi 10 500 šių mikroschemų ir priemonių rinkinių, leidžiančių vartotojui pačiam implantuoti prietaisus po oda. Juos perkantys žmonės save vadina organizmo „įsilaužėliais“ arba „šlifuotojais“. Tačiau bene žinomiausias kiborgas – Lietuvoje viešėjęs Nilas Harbisonas, kurio galvoje įmontuota antena, padedanti jam atpažinti spalvas. Jo draugė, taip pat kiborgė, menininkė ir šokėja Muna Ribas gali pasigirti ypatingas gabumais. Jos žaste yra implantuotas vibruojantis magnetas, sujungtas su telefone įdiegtu seisminiu stebėjimo prietaisu. Taip moteris išsyk gauna pranešimus apie žemės drebėjimus, todėl jaučia ryšį su planetos judesiais ir gali išreikšti juos šokiu.

Šimtai tūkstančių pasaulio gyventojų, kenčiančių nuo Parkinsono ligos, turi implantus, vadinamuosius smegenų stimuliatorius, kurie kontroliuoja šio negalavimo simptomus. Jau paplito dirbtinės tinklainės, padedančios pagydyti tam tikrų rūšių aklumą, ir sraigių implantai, ištaisantys klausos sutrikimus. Pietų Kalifornijos universiteto mokslininkai bando implantuoti į smegenis mikroschemas prarastiems prisiminimas sugrąžinti. O Pitsburgo universitete praėjusiais metais vienam tiriamajam pavyko iš savo smegenų per kompiuterį perduodant elektrinius impulsus valdyti robotinę raką ir net pajusti, ką liečia pirštai.

Visgi net technologijoms imant viršų vienos žmogaus savybės su stipriu genetiniu komponentu vertė ir toliau auga: žmonija nuo seno siekia plėsti savo protą. Per šimtus tūkstančių metų mūsų genai vystėsi taip, kad smegenims būtų skiriama vis daugiau išteklių, bet proto niekada nebus per daug. Kitaip nei protėviams, artimoje ateityje mums greičiausiai nebereikės laukti, kol šią kliūtį ištaisys evoliucija.

Grupelė mokslininkų paskelbė padidinto intelekto socialinio poveikio tyrimą. Jie atkreipė dėmesį į dirbtinį apvaisinimą. „Taikant šį metodą tėvai gali pasirinkti, kurį embrioną persodinti į gimdą. Mokslininkų skaičiavimais, iš 10 pateiktų embrionų pasirinkus „protingiausią“, kūdikio intelekto koeficientas būtų maždaug 11,5 taško didesnis, palyginti su atsitiktine atranka. Ši reikšmė dar labiau išaugtų, jei moteris pageidautų hormoninio gydymo siekiant spartesnio kiaušinėlių vystymosi. Vis dėlto didžiausią naudą gautų tolesnės kartos: po dešimties kartų palikuonys galėtų turėti net 115 taškų didesnį intelekto koeficientą. Remiantis optimistinėmis prielaidomis, toks vidutinis genetinio masažo gavėjas turėtų šiuolaikinio genijaus intelektą“, – rašoma „National Geographic Lietuva“ publikuojame straipsnyje.

Dar daugiau galimybių keisti žmogų ir žmoniją suteikia CRISPR-Cas9 technologija, kai greitai ir tiksliai vietoj tam tikros iškirptos DNR sekos atkarpos įterpiama kita. Kartu ji kelia ir gerokai didesnį piktnaudžiavimo pavojų, kaip antai pagundą pabandyti sukurti kokią nors genetiškai tobulą rasę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.