„Tai bus taip pat svarbu, kaip ir anksčiau JAV prasidėjusi skalūnų revoliucija. Ateityje tai transformuos energijos naudojimo metodus“, – pareiškė ministerijos geologinių tyrinėjimų valdybos vadovas Li Jin-Fa.
Jis pabrėžė, kad Kinija šios srities teorinės bazės ir technologijos kūrime pasiekė „beprecedentę sėkmę“ ir dėl to šalis „degiojo ledo“ gavybos srityje užėmė pasaulinio lyderio poziciją.
Bandiniai pakelti iš daugiau nei 1,2 km gylio, pats 200 metrų povandeninis gręžinys yra už 285 km į pietryčius nuo Honkongo. Iš viso per aštuonias darbo dienas išgauta 120 kubinių metrų „degiojo ledo“, jo sudėtyje yra 99,5 proc. metano.
Vienas kubinis metras hidrato atitinka 160 kubinių metrų dujinio metano (su 100 litrų dujų automobilis gali nuvažiuoti 300 kilometrų, o su 100 litrų „degiojo ledo“ – 50 000 km).
Šio gamtos ištekliaus gavybos darbus vykdo ir kitos šalys, įskaitant Kanadą ir Japoniją, tačiau metano hidrato pavyzdį iš jūros dugno išgauti pavyko tik Kinijai.
Japonai 2013 metų kovą pareiškė išgavę metaną iš „degiojo ledo“ netoli Acumi pusiasalio. Tačiau kompanija hidrato iš jūros dugno nekėlė – išpumpavus vandenį, gamtinės dujos į viršų kilo vamzdžiais.
Šaltinis: Lenta.ru.
