Patiriame tai ir Lietuvoje – štai 2017 m. rudenį dėl liūčių ir pakilusio vandens lygio buvo paskelbta ekstremali padėtis visoje šalyje. O 2015 m. Lietuvą vargino hidrologinė sausra – buvo smarkiai ir ilgam kritęs upių vandens lygis.
Įvairių sričių pasaulio ekspertai sutaria – klimato kaita ir toliau lieka svarbiausiu grėsmių šaltiniu. Pasaulio ekonomikos forumo 2018 m. rizikų ataskaitoje taip pat teigiama, kad itin skiriasi ekspertų (mokslininkų, srities specialistų ir sprendimų priėmėjų) bei visuomenės požiūriai į aktualiausias rizikas.
Visuomenė labiausiai nuvertina tris rizikas: negebėjimą prisitaikyti prie klimato kaitos bei nesėkmes ją švelninant, bioįvairovės nykimą ir ekosistemų žlugimą bei nacionalinio valdymo nesėkmes.
Koks mūsų atsakas?
Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) doc. dr. Audronė Telešienė įsitikinusi, kad kovoje su klimato kaita reikalingas ne tik technologinis ar politinis atsakas, bet ir visuomenių gyvensenos pokyčiai. Todėl unikalus vaidmuo tenka socialiniams tyrimams.
„Tik pasikeitusi pasaulėžiūra ir gyvensena gali ilgalaikėje perspektyvoje užtikrinti tinkamą prisitaikymą prie klimato kaitos ir taršos prevenciją. Be atitinkamų visuomenės nuostatų visi technologiniai laimėjimai liks laboratorijose, o be visuomenės palaikymo visi politiniai sprendimai liks deklaratyvūs“, – teigia A. Telešienė.
„Kaip rodo įvairios apklausos, lietuviai nesuvokia klimato kaitos keliamų grėsmių kaip svarbių Lietuvai ar jiems asmeniškai. Tai didžiulė problema. Reikia pripažinti, kad yra itin skubių spręstinų kitų „čia ir dabar“ Lietuvos problemų, pvz., demografinė krizė, socialinė nelygybė, žema perkamoji galia, tačiau ilgalaikių grėsmių negalime ignoruoti“.
Tarptautinė patirtis
Mokslininkų grupė iš Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Prancūzijos ir Norvegijos, vadovaujama prof. Nicko Pidgeono, 2016 m. atliko tarptautinį tyrimą ir analizavo, kaip tų šalių gyventojai supranta klimato kaitą, kokius atitinkamus politinius sprendimus palaiko, kokiai energijos rūšiai teikia prioritetus (pvz., branduolinei energetikai, naftai, atsinaujinantiems šaltiniams ar kt.) ir kiek yra pasiruošę gyvenimui ekonomikoje be anglies dvideginio emisijų.
KTU SHMMF mokslininkai, remdamiesi užsienio partnerių patirtimi, tirs Lietuvos gyventojų klimato kaitos suvokimą, klimato kaitos politikos sprendimų palaikymą ir pasirengimą gyvensenos pokyčiams.