Ar iki žmonių Žemėje galėjo egzistuoti civilizacija?

Nesenai tarptautiniame astrobiologijos žurnale buvo paskelbtas tyrimas, kuris iškelia klausimą apie prieš žmones egzistavusias civilizacijas. Vienas iš tyrimo autorių žurnalui „The Atlantic“, papasakojo savo patirtį – ir kaip šis tyrimas išvis šovė jiems į galvą.

„Mūsų pramoninė civilizacija yra išplitusi po visą pasaulį ir dabartinė žmonių kolektyvinė veikla palieka labai daug pėdsakų, kuriuos būtų įmanoma aptikti mokslininkams po 100 mln. metų.“, – teigė A.Frank. <br> 123RF nuotr.
„Mūsų pramoninė civilizacija yra išplitusi po visą pasaulį ir dabartinė žmonių kolektyvinė veikla palieka labai daug pėdsakų, kuriuos būtų įmanoma aptikti mokslininkams po 100 mln. metų.“, – teigė A.Frank. <br> 123RF nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 26, 2018, 7:54 AM, atnaujinta Apr 26, 2018, 8:42 AM

Astrofizikas Adamas Frankas atėjo į NASA Godardo kosmoso studijų institutą, kuris yra pasaulinio lygio įmonė tyrinėjanti klimatą tam, kad susitiktų su Gavinu Schmitdu – šio instituto direktoriumi. Pats mokslininkas, dirbantis astrofiziko darbą, ėmė tyrinėti globalinį atšilimą iš astrobiologinės perspektyvos – o tai iškėlė klausimą, ar bet kuri pramoninė civilizacija, išaugusi bet kurioje planetoje, sukurtų tam tikrą klimato kaitą, būdingą tik jai? Anot paties astrofiziko, į institutą jis atėjo gauti įžvalgų apie klimatą – ir galbūt, susirasti bendradarbių.

„Kai ėmiau pasakoti apie savo tyrimą, G.Schmitdas mane sustabdė ir paklausė iš kur aš žinau, kad žmonės yra vieninteliai, Žemėje sukūrę civilizaciją. Ilgai galvojau, sukosi mintys apie evoliucinę Žemės istoriją ir pajutau net svaigulį. Aš į jo kabinetą buvau atėjęs su įvairiais argumentais, tačiau civilizacijos, apie kurias kalbėjo jis, turėjo egzistuoti prieš milijonus metų“, – teigė A.Frankas.

Daugiau apie civilizacijas kitose planetose mokslininkai nekalbėjo, tačiau jų kalba išaugo į naują tyrimą, kuris nesenai ir buvo paskelbtas.

Tolima istorija

Žmonės, kalbėdami apie išnykusias civilizacijas, yra įpratę įsivaizduoti nuskendusias statulas ir požeminius griuvėsius. Tokie artefaktai iš buvusių civilizacijų yra puiku, jei esame susidomėję tik tuo, kas buvo prieš kelis tūkstančius metų. Tuo tarpu jei atsukame laikrodį atgal dešimtis, o gal net šimtais milijonų metų – viskas tampa daug sudėtingiau.

Kai ieškome įrodymų apie buvusias pramonines civilizacijas – miestų, gamyklų ir kelių – geologiniai duomenys nesiekia daugiau nei Kvartero periodas prieš 2.6 mln. metų. Seniausias didelio ploto senovės paviršius šiuo metu slypi Negevo dykumoje ir yra „tik“ 1.8 mln. metų senumo. Dar senesni paviršiai yra randami uolienų arba akmenų skerspjūviuose. Tuo tarpu jei prieš Kvartero periodą ir egzistavo kokie nors statiniai – jie yra sunaikinti ir išvartyti, likusios tik dulkės.

Be to, jei jau keliaujame taip toli – tai reiškia, kad kalbame ne apie žmonių civilizacijas. Homo sapiens planetoje pasirodė prieš 300 tūkst. metų, todėl ankstesnės civilizacijos turėjo priklausyti kitoms gyvybės formoms. Dėl to G.Schmitdas šią idėją ir pavadino Silurijos hipoteze.

Ar įmanoma rasti įrodymų?

Mokslininkai svarsto, ar ištikrųjų būtų įmanoma rasti kažkokių įrodymų apie tai, kad prieš daug milijonų metų kas nors buvo sukūręs civilizaciją. Galbūt, pavyzdžiui, Paleogeno epochoje – prieš 60 mln. metų – koks nors ankstyvasis žinduolis buvo pradėjęs kurti ką nors panašaus. Žinoma, yra fosilijų – tačiau gyvybės formų, tapusių fosilijomis, yra labai mažai – ir tai labai priklauso nuo laikotarpio ir gyvūno gyvenamosios vietos. Dėl tokių priežasčių būtų lengva praleisti net ir civilizaciją, gyvavusią 100 tūkst. metų – kas yra 500 kartų ilgiau, nei mūsų civilizacija šiuo metu.

A.Frankas teigia, kad geriausias būdas atsakyti į klausimą ar įmanoma kažką atrasti, yra išsiaiškinti, kokius pėdsakus paliktų mūsų civilizacija, jei išnyktų dabartinėje stadijoje.

„Mūsų pramoninė civilizacija yra išplitusi po visą pasaulį ir dabartinė žmonių kolektyvinė veikla palieka labai daug pėdsakų, kuriuos būtų įmanoma aptikti mokslininkams po 100 mln. metų.“, – teigė A.Frankas.

Didelis trašų naudojimas padeda išmaitinti 7 mlrd. žmonių, tačiau tai taip pat nukreipia mūsų planetos azoto srautus į maisto gamybą – ir dėl to ateities mokslininkai tai matytų iš azoto savybių, rastų nuosėdose. Dar prisideda ir nenutrūkstamas žmonių noras išgauti kuo daugiau retų Žemės elementų, naudojamų elektroniniuose prietaisų. Daug daugiau atomų šiuo metu skrajoja Žemėje, nei tai būtų be mūsų – be to, šie atomai taip pat galėtų pasirodyti nuosėdose ateityje. Net steroidų sukūrimas ir platus naudojimas po 70 mln. metų galėtų būti aptinkamas geologiniuose sluoksniuose.

„Žinoma, dar egzistuoja ir plastikas. Tyrimai parodė, kad didėjant plastiko kiekiams, daug daugiau jo yra nusėdę jūrų ir vandenyno dugnuose – o taip pati tiek pakrantėse, tiek giliuose upių baseinuose ir net Arkties regione. Vėjas, Saulė ir bangos išlygina didelio masto plastikinius „artefaktus“, kas palieka jūroje mikroskopinių plastiko dalelių – o jos nusėdusios ant vandenyno dugno sukurtų sluoksnį, kuris galėtų išlikti net geologiškai.

Žinoma, kyla klausimas, kiek tokie mūsų civilizacijos pėdsakai iš tiesų išliktų. Šis tyrimas parodė, kad kiekvienas minėtas žmonijos „palikimas“ galėtų pasiekti nuosėdas, kurios būtų rastos ateityje. Ironiška, tačiau labiausiai apie mūsų civilizaciją bylojantis įrodymas būtų tas, kuris mums kelia didžiausią grėsmę.

Didžiausias mūsų civilizacijos įrodymas – mums pavojingiausias

Kai deginame iškastinį kurą, mes išleidžiame anglį, kuri kažkada buvo gyvų audinių dalis, atgal į atmosferą. Ši senovinė anglis yra išsibaigusi viename iš trijų natūralių izotopų. Kuo daugiau iškastinio kuro mes deginame, tuo labiau keičiasi anglies izotopų pusiausvyra. Atmosferą tyrinėjantys mokslininkai šiuos pusiausvyros svyravimus vadina Suesso efektu, ir per pastarąjį šimtmetį jį yra daug lengviau tyrinėti dėl didelio iškastinio kuro naudojimo.

Temperatūros padidėjimai taip pat palieka izotopinių signalų, kurie turėtų būti matomi kiekvienam ateityje šia tema susidomėjusiam mokslininkui. Šiuos pėdsakus būtų galima aptikti atviruose uolienų sluoksniuose iš mūsų eros. Greta jų, Antropoceno (dabartinės mūsų planetos) sluoksnyje galėtų būti azoto padidėjimų, plastiko nanodalelių ir net sintetinių steroidų. Taigi, jei įmanoma, kad po daugelio metų mūsų civilizacijos egzistavimas būtų įrodytas, tai, galbūt panašūs įrodymai šiuo metu egzistuoja akmenyse ar uolienuose – ir laukia kol bus atrasti?

Prieš 56 mln. metų, Žemė perėjo per Plioceno-Eoceno terminį maksimumą (PETM). Šio laikotarpio metu Žemės vidutinė temperatūra buvo 9 su puse laipsnio didesnė už dabartinę mūsų temperatūrą. Šis pasaulis buvo beveik be ledo, o vasaros metu ašigaliuose temperatūra siekdavo 21 laipsnį. Žiūrint į izotopinius šio laikotarpio duomenis, mokslininkai gali matyti ir anglies, ir izotopų santykius – kurie kilo tiksliai taip, kaip mes ir tikimės Antropoceno laikotarpyje. Tokių periodų kaip PETM yra buvę Žemės istorijoje ir daugiau, ir kai kurie iš jų paliko net panašius pėdsakus, kuriuose paliktume mes. Pavyzdžiui, vienas įvykis prieš milijonus metų, kai PETM dubliavo neaiškios kilmės eoceninius sluoksnius – bei įvykiai Kreidos periode, kurie paliko vandenynus be deguonies tūkstančiamss – o gal ir daugiau – metų.

Bet ar tokie įvykiai gali būti įrodymai, kad kažkada egzistavo pramoninė civilizacija? A.Frankas atsako, kad tikrai ne.

„Nors yra įrodymų, kad PETM gali būti sukėlęs didžiulių iškastinių anglies kiekių patekimą į atmosferą, tačiau čia labai svarbus tampa šių pokyčių laikotarpis. PETM izotopoas pakildavo ir nukrisdavo per kelis tūkstančius metų, tuo tarpų mes išsiskiriame dideliu greičiu, kuriuo sugebėjome paleisti iškastinį kurą į atmosferą. Žinoma, yra buvę periodų, kurių metu Žemėje anglies dioksido kiekis buvo didesnis nei šiandien – tačiau niekada nėra buvę, kad toks didelis kiekis iškastinio kuro, palaidoto po Žeme, taip greitai būtų išmestas į orą. Todėl galiu teigti, kad PETM izotopiniai pakilimai nėra pakankamai dideli, kad atitiktų Silurijos hipotezę“, – tegia A.Frankas.

Bet čia atsiranda mįslė: jei ankstesnių gyvybių civilizacija buvo trumpa – mes to taip lengvai nepamatytume. PETM anglies dioksido pakilimai mums rodo Žemės laiko skalę kaip reakciją į kažką, bet nebūtinai laiko skalės priežastį. Taigi, norint rasti kažkokį trumpalaikį įvykį senovinėse nuosėdose, turi būti naudojami specialūs ir nauji aptikimo metodai.

Tikimybė – maža

„Nedažnai rašai tyrimą, kuris iškelia hipotezę, kuria pats netiki. Tiek Gavinas, tiek aš netikime, kad Žemėje kažkada egzistavo 50 mln. metų senumo Paleogeno civilizacija. Bet klausdami, ar mes galėtume „pamatyti“ tikras senovines pramonines civilizacijas, mes esame priversti klausti ir apie bendrų rūšių poveikius, kuriuos bet kuri civilizacija turėtų“, – teigia A.Frankas.

Poveikiai – būtent per tokią perspektyvą astrobiologai žvelgia į klimato kaitą. Kurti civilizaciją – tai imti energiją iš planetos tam, kad atliktum tam tikrus darbus. Kai civilizacija pasiekia išties didelius mastus – tokius, kaip mūsų – turi būti ir tam tikras grįžtamasis ryšys kai kurioms planetos sistemoms: orui, vandeniui ar akmenims. Tai ypač galima pasakyti apie jaunas civilizacijas – tokias, kaip mūsų, kur mes vis dar kylame technologinių gebėjimų kopėčiomis. Nors kai kurie energijos šaltiniai ir turi mažesnį poveikį – pavyzdžiui, saulės energija – tačiau neįmanoma aprūpinti didelės civilizacijos be kažkokios įtakos planetai.

„Dėl klimato kaitos mes suprantame, kad reikia ieškoti kitų būdų, kaip išgauti energiją i- r taip mes imame daryti mažesnę įtaką planetai. Todėl kuo tvaresnė yra civilizacija, tuo mažesnius signalus ji palieka ateičiai“, – tegia A.Frankas.

Be to, tyrimas taip pat atvėrė spekuliacinę galimybę, kad kai kuriose planetose gali būti pramoninių civilizacijų kūrimo ir žlugimo ciklai. Jei civilizacija naudoja iškastinį kurą, dėl klimato kaitos gali sumažėti deguonies kiekis vandenyje. Šie maži deguonies kiekiai padeda suaktyvinti iškastinio kuro – pavyzdžiui, naftos ir anglies – gamybą. Tokiu būdu civilizacija ir jos žlugimas patiesia kelią naujai civilizacijai.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: kompensacijos šildymui bus skiriamos iškart šešiems mėnesiams