Patvirtinta: genetiškai modifikuoti ryžiai ne tik gydo, bet ir yra saugūs

Po ne vieno dešimtmečio tyrimų ir pastangų genetiškai modifikuoti (GM) ryžiai, kuriuose yra nuo aklumo vaikus apsaugančio vitamino A, patvirtinti naudojimui JAV. Ar tai paskatins tokį žingsnį žengti ir kitus?

 Auksiniai ryžiai (dešinėje) yra vienas iš seniausiai genetiškai modifikuotų organizmų (GMO).<br> Reuters / Scanpix nuotr.
 Auksiniai ryžiai (dešinėje) yra vienas iš seniausiai genetiškai modifikuotų organizmų (GMO).<br> Reuters / Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 5, 2018, 11:49 AM

Prieš 20 metų ant „Time Magazine“ viršelio buvo pasirodė nuotrauka su vyru trumpa barzdele ir augalais, o antraštė skelbė, kad ši ryžių veislė išgelbės pasaulio vaikus.

Prognozė neišsipildė. Nuo to laiko vadinamieji auksiniai ryžiai nė vienos gyvybės neišgelbėjo. Ūkininkai jų neaugina, tad niekas jų ir nevalgo.

Tačiau dabar tai gali šiek tiek pasikeisti. JAV Maisto ir vaitų administracija (FDA) patvirtino, kad šią kultūrą saugu vartoti. Taip JAV tapo ketvirtąja leidusia tai daryti šalimi.

Ir gal po trijų debatų dešimtmečių viešoji nuomonė darosi palankesnė GM augalų atžvilgiu.

Auksiniai ryžiai yra vienas iš seniausiai genetiškai modifikuotų organizmų (GMO).

Jie skiriasi nuo kitų ryžių veislių, nes jų genai buvo pakeisti taip, kad augalai gamintų vitaminą A, kuris turėtų padėti 250 000 – 500 000 vaikų, kasmet apankančių dėl jo deficito, kurių didžiąją dietos dalį sudaro ryžiai, gauti reikiamą vitamino dozę.

Ši mintis kilo dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, o tyrėjai augalo DNR pakeitė 2000-aisiais.

Humanitarinė bendruomenė šią iniciatyvą visokeriopai parėmė: Rockefellerio fondas ir Billo bei Melindos Gatesų fondas finansavo jos vystymą, o popiežius Pranciškus auksinius ryžius palaimino.

Tačiau žmonės vis dar nusiteikę prieš GM augalus. Daugiau nei pusėje Europos ūkininkams draudžiama auginti GM kultūras, o „Pew Research Centro“ duomenimis, beveik 40 procentų amerikiečių mano, kad GM produktai kenkia žmonių sveikatai.

Filipinuose, kur į GM maistą buvo žiūrima atlaidžiai, 2016 metais sukurta griežtesnė patvirtinimo tvarka.

„Greenpeace“ tokį poslinkį skatino, nes organizacija genų modifikacijos požiūriu nusiteikusi konservatyviai ir teigia, kad mokslininkai pakankamai nežino, kaip tokie augalai paveiktų aplinką.

Kitos grupės auksiniams ryžiams priešinosi dėl kitų paskatų. 2001 metais Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi aplinkosaugos organizacija „Friends of the Earth“ paskelbė, kad yra ir pigesnių būdų gydyti vitamino A deficitą (UNICEF išduoda lašelius, kurie padeda išvengti deficito už mažiau nei 4 centus vaikui).

Neturtingų ūkininkų gynimo grupė MASIPAG 2013 metais pareiškė, kad auksiniai ryžiai tik sukraus biotechnologijų kompanijoms turtus. Dviejų prieš GM organizmus (GMO) nusiteikusių organizacijų aktyvistai 2013 metais netgi sunaikino eksperimentinius ryžių pasėlius.

Dabar, kai JAV tapo ketvirtąja auksinių ryžių auginimą leidusia šalimi, jos pavyzdžiu gali pasekti ir kitos. JAV dalyvauja tarptautiniame komitete, teikiančiame maisto saugumo rekomendacijas šalims, neturinčioms savo FDA analogų.

Nors auksinius ryžius patvirtino dar trys kitos šalys, joms gali būti nelengva įtikinti kitas 186 šalis, turinčias balsą tarptautinių maisto standartų srityje – iki šiol jos auksinių ryžių klausimu tylėjo.

Ir visa tai priklauso nuo juos auginančių žmonių.

2016 metų Mother Jones pranešimas rodo, kad šie augalai gali būti netinkami sodinimui laukuose; auksiniai ryžiai nėra tokie derlingi, kaip galėtų būti – o tai reiškia, kad ūkininkų laukų produktyvumas gali būti mažesnis, nei auginant tradicinius ryžius.

Kaip bebūtų, FDA patvirtinimas visvien yra auksinų ryžių laimėjimas. Po truputėlį ši žemės ūkio kultūra priimama vis plačiau. O tai didina tikimybę, kad auksiniai ryžiai pasieks vaikus, kuriems jų labiausiai reikia.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.