Mokslininkai krapštosi pakaušius: atrodo, žmonija paliko Afriką gerokai anksčiau

Atrodo, ankstyvieji žmonės keliavo daugiau, nei mokslininkai iki šiol tikėjosi. Tyrėjai Kinijoje rado akmeninius įrankius, kuriuos, tikėtina, pagamino pirmieji žmonės prieš 2,12 milijono metų – ir tai yra ankstyviausias žmonijos paliktas pėdsakas už Afrikos ribų.

 2,1 mln. metų senumo radinys: akmuo, nuo kurio buvo nuskeltos trys atplaišos.<br> Zhaoyu Zhu nuotr.
 2,1 mln. metų senumo radinys: akmuo, nuo kurio buvo nuskeltos trys atplaišos.<br> Zhaoyu Zhu nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jul 24, 2018, 9:34 AM, atnaujinta Jul 24, 2018, 3:43 PM

„Radinys rodo, kad žmonių migracija iš Afrikos prasidėjo gerokai anksčiau, nei įsivaizdavome iki šiol. Tai yra jaudinantis atradimas“, – sako paleoantropologas Michaelas Petraglia iš Maxo Plancko Žmonijos istorijos instituto, nedalyvavęs tyrime.

Archeologai iš Kinijos ir Didžiosios Britanijos rado keletą kvarco ir kvarcito akmenų Shangchene (Kinija), Lioso (Loess) plynaukštėje (liosas – nuosėdinė uoliena, susidariusi iš ledyninės kilmės nuogulų). Pati ši vieta geologine prasme yra unikali, nes joje egzistuoja kelių sluoksnių liosas: 1,26 mln. ir 2,12 mln. metų senumo. Pastarajame ir buvo aptikti minėti radiniai.

Homininai, kurie prieš 6 milijonus metų kilo iš Afrikos, ir nuo kurių prasidėjo visas homo genas, atsiskyrė nuo šimpanzių. Iki šiol ankstyviausias homininų klajonių už Afrikos ribų įrodymas buvo Dmanisyje (Sakartvelas) rastas homo erectus skeletas, kuriam – 1,85 mln. metų.

Bet mokslininkai nebūtų mokslininkais, jei jie net į savo pačių atradimus nežiūrėtų su atsargumu. „Iš vienos pusės, tai yra jaudinantis atradimas – nes ne taip jau dažnai pavyksta rasti artefaktų autentiškoje aplinkoje, – teigia vienas iš tyrimo autorių, paleoantropologas iš Exterio universiteto (Didžioji Britanija) Robinas Dennellas. – Bet dabar svarbiausia įsitikinti, kad tai tikrai yra artefaktai“.

Nepratusiai akys šie akmenys gali pasirodyti kaip visiškai įprasti rieduliai, kuriuos suformavo laikas ir gamta. Bet mokslininkai iš R.Dennello komandos atkreipė dėmesį, kad akmenys buvo pakartotinai skaldomi ir trupinami, norint suteikti jiems pageidaujamas formas.

Kitas svarbus ženklas, kad akmenys gali būti įrankiais – Lioso plynaukštėje šiaip jau nėra akmenų. „Nėra jokių natūralių procesų, kurie būtų galėję taip suformuoti tuos akmenis. Tai galėjo padaryti tik ankstyvieji žmonės“, – sako R.Dennellas.

Šių akmenų atradimas rodo, kad pirmieji žmonės paliko Afriką daugmaž 10 000 kartų anksčiau, nei iki šiol manyta. Bet ekspertai nėra tikri, kokia tiksliai hominidų rūšis sukūrė šiuos įrankius, teigia M.Petraglia.

„Tai galėjo padaryti homo erectus, bet kadangi radiniai tokie seni, yra galimybė, kad įrankius sukūrė ir dar senesni protėviai“, – mano mokslininkas.

Parengta pagal „Live Science“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.