Antradienio ceremonija prasidėjo vėluodama apie 20 minučių.
„Šiemetinių fizikos apdovanojimų tema – „įrankiai iš šviesos“, – laimėtojų paskelbimo ceremoniją Stokholme esančiame Karolinska institute pradėjo apdovanojimą skiriančio Švedijos Karališkosios akademijos sekretorius Göranas K. Hanssonas, po kelių minučių iškart pristatęs ir šiemetinius fizikos „Nobelio“ nugalėtojus.
Jais tapo amerikietis Arthuras Ashkinas, prancūzas Geradas Mourou ir kanadietė Donna Strickland.
A.Ahskinas apdovanojimą gavo už „optinio pinceto ir jo pritaikymo biologinėse sistemose išradimą“, G. Mourou ir D.Strickland – „už jų atrastą metodą didelio intensyvumo ultragreitų optinių pulsų generavimui“.
A. Ashkino, kuriam dabar jau 96 metai, tyrimai atvėrė kelią sukurti „optinius pincetus“, leidžiančius lazerio šviesos „pirštais“ tiksliai manipuliuoti mažyčiais objektais, pavyzdžiui, atomais, virusais arba gyvomis ląstelėmis, bet jų nepažeisti.
Mokslininkas sugebėjo pritaikyti šviesos spindulių spaudimą fiziniams objektams judinti ir tokiu būdu įgyvendino „seną mokslinės fantastikos svajonę“, pažymėjo Švedijos karališkoji mokslų akademija.
D.Strickland yra trečioji moteris pasaulyje, gaunanti „Nobelį“ fizikos srityje“. Ji ir G. Mourou padėjo sukurti trumpus ir labai intensyvius šviesos pliūpsnius skleidžiančius lazerius, dabar plačiai taikomus pramonėje ir medicinoje. Pasak Nobelio komiteto, jų tyrimai sudarė galimybę sukurti prietaisus, skleidžiančius „trumpiausius ir intensyviausius lazerio impulsus, kada nors sukurtus žmonijos“.
Apdovanojami bus įteikti gruodžio 10 d. Stokholme, minint 122-ąsias premijos steigėjo Alfredo Nobelio mirties metines.
Šiais metais Nobelio premijos dydis – 9 mln. kronų (871 000 eurų). Jei laimėtojai keli, premija dalinama į lygias dalis.
Pernai ši premija buvo paskirta vokiečių kilmės JAV mokslininkui Raineriui Weissui ir amerikiečiams Barry C. Barishui bei Kipui S. Thorne'ui, pirmiesiems užfiksavusiems gravitacijos bangas.
