Ta proga primename 11 mokslininkių, kurios nuveikė tikrai daug – ir kaip savo darbų įvertinimą, gavo prestižinę Nobelio premiją.
Bet prieš pereinant prie sąrašo – dar truputis atminties atšviežinimo, kas gi yra tas Nobelis.
Nobelio premija – vienas garbingiausių apdovanojimų pasaulyje, suteikiamas už intelektinius ar humanitarinius pasiekimus. Apdovanojimą įsteigė Švedijos chemikas, inžinierius, išradėjas, verslininkas ir filantropas Alfredas Nobelis.
Nobelio apdovanojimai teikiami fizikos, chemijos, medicinos ir fiziologijos, literatūros, taikos ir ekonomikos srityse. Ir štai vienuolika mokslininkių, kuriems buvo įteiktas toks apdovanojimas.
Marie Sklodowska Curie
Sritis: fizika, chemija.
Apdovanojimo metai: 1903, 1911
Marie Curie darbai pasaulio dėmesį patraukė XX a. aušroje. Jos indėlis tiek fizikos, tiek chemijos srityse daro ją viena iš garsiausių mokslininkių, kuri kada nors egzistavo. Prancūzijoje apsigyvenusi lenkų fizikė ir chemija labiausiai žinoma iš savo darbų radioaktyviojo spinduliavimo tyrimų srityje.
1903 m. ji gavo pirmąjį savo Nobelį – už paties radioaktyvumo reiškinio atradimą. Jį sekė 1911 m. Nobelis už radioaktyviųjų cheminių elementų polonio ir radžio atradimą.
Irene Curie
Sritis: chemija
Apdovanojimo metai: 1935
Irene pratęsė savo motinos darbus radioaktyvumo tyrimų srityje. Savo atkaklia moksline veikla ji atrado, kad radioaktyvumą galima sukurti ir dirbtinai – ir už tai gavo Nobelio apdovanojimą.
I.Curie darbas su radioaktyviaisiais izotopais šiandien yra tapęs daugelio biomedicinos tyrimų ir vėžio gydymo pagrindu.
Gerty Theresa Cori
Sritis: medicina
Apdovanojimo metai: 1947
Gimusi Prahoje, G.T. Cori buvo žydų kilmės Austrijos-JAV biochemikė, ir jos darbas yra neatsiejama šiuolaikinės medicinos dalis. Cori darbas apėmė žmogaus medžiagų apykaitos tyrimus. Šis atradimas – kuris dabar vadinamas Cori ciklu – yra apie tai, kaip raumenyse formuojasi pieno rūgštis, o po to kepenyse ji paverčiama glikogenu.
Šis darbas padėjo suprasti diabetą. G.T. Cori taip pat yra pirmoji amerikiečių moteris, laimėjusi Nobelio premiją moksle.
Maria Goeppert Mayer
Sritis: fizika
Apdovanojimo metai: 1963
Vokiečių fizikė ir matematikė Maria Mayer garsi savo fizikiniais tyrinėjimais. Nepaisant to, Nobelį ji gavo už pasiūlytą atomo branduolio apvalkalo modelį. M.G. Mayer taip pat dirbo prie atominės bombos projekto – jos sritis buvo izotopų atsiskyrimas.
Dorothy Crowfoot Hodgkin
Sritis: chemija
Apdovanojimo metai: 1964
Dorothy Mary Crowfoot Hodgkin darbai chemijoje labiausiai įsitvirtino medicinos srityje.
Gimusi 1910 m., D.C. Hodgkin geriausiai žinoma dėl savo mokslinių tyrimų biocheminių junginių kūrimo srityje.
Nepaisant to, ji Nobelį gavo už penicilino ir vitamino B12 struktūrų nustatymą – nustačius, kad šie junginiai yra labai svarbūs kovojant su anemija.
D.C. Hodgkin taip pat padėjo tobulinti rentgeno kristalografijos techniką, kuri padeda mokslininkams suprasti trimatę biocheminių junginių struktūrą.
Rosalyn Sussman Yalow
Sritis: medicina
Apdovanojimo metai: 1977
Niujorke gimusi R.S. Yalow buvo fizikė, kurios darbai prisidėjo prie medicinos pasaulio. Ji buvo apdovanota Nobelio premiją už jos vystytą radionimunizės (RIA) technologijos kūrimą. Ši itin jautri technologija, naudodama radioaktyviuosius izotopus tiria kūno audinius ir matuoja hormonų, virusų, vitaminų, fermentų ir vaistų koncentraciją.
Barbara McClintock
Sritis: medicina
Apdovanojimo metai: 1983
B.McClintock užginčijo išankstines genetines sampratas ir pastebėjo, kad kai kurie genai gali būti mobilūs. Šių įžvalgų vystymas, jos kukurūzų chromosomų tyrimai lėmė antibiotikams atsparių bakterijų atradimą ir galimą Afrikos miego ligos gydymą.
Rita Levi-Montalcini
Sritis: medicina
Apdovanojimo metai: 1986
Italų neurofiziologė buvo gerbiama tiek už jos darbą, tiek už drąsią ir charizmatišką asmenybę. Jos 1954 m. nervų augimo faktoriaus atradimas pelnė mokslininkei Nobelio premiją 1986 m. NGF yra baltymas, dėl kurio besivystančios ląstelės auga stimuliuojant aplinkinius nervų audinius – tai aktualu tokių degeneracinių ligų, kaip Alzheimerio liga, atvejais.
Gertrude Elion
Sritis: medicina
Apdovanojimo metai: 1988
G.Ellion garsėja įspūdinga karjera – ji yra vienintelė moteris, įtraukta į Išradėjų garbės sąrašą (angl. The Inventors Hall of Fame). Jos moksliniai tyrimai leido sukurti vaistus, kovojančius su tokiomis ligomis, kaip maliarija, AIDS ir leukemija. G.Elion taip pat sukūrė „Imuran“ – vaistą, kuris blokuoja bet kokių svetimų audinių atmetimą. Jos išradimai turėjo įtakos daugeliui gydymo būdų medicinoje.
Christiane Nüsslein-Volhard
Sritis: medicina
Apdovanojimo metai: 1988
Vokiečių biologės darbai Christiane Nüsslein-Volhard padėjo paaiškinti įgimtas žmonių negalias. Bendradarbiaudama su Amerikos genetikais, C.Nüsslein-Volhard tyrinėjo vaisines museles drozofilas – kas padėjo paaiškinti įgimtus žmonių apsigimimus.
Françoise Barré-Sinoussi
Sritis: medicina
Apdovanojimo metai: 2008
Prancūzų virusologė darbas padėjo nustatyti ligą, kuri kankina milijonus žmonių. 1983 m. Françoise pas pacientus su patinusiais limfmazgiais atrado retrovirusą, kuris atakavo limfocitus – kraujo ląsteles, kurios labai svarbios žmogaus imuninei sistemai. Šis retrovirusas vėliau buvo pavadintas žmogaus imunodeficito virusu, ŽIV – AIDS sukėlėju.
