Prancūzijos urve – šiurpios neandertaliečių gyvenimo detalės

Praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje pietryčių Prancūzijoje esančiame Baume Moula-Guercy (BMG) urve buvo rastos šešių neandertaliečių liekanos – dviejų suaugusių, dviejų paauglių ir dviejų vaikų.

Baume Moula-Guercy (BMG) urve, buvo rastos šešių neandertaliečių liekanos – dviejų suaugusių, dviejų paauglių ir dviejų vaikų. <br>123RF nuotr. 
Baume Moula-Guercy (BMG) urve, buvo rastos šešių neandertaliečių liekanos – dviejų suaugusių, dviejų paauglių ir dviejų vaikų. <br>123RF nuotr. 
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2019-04-01 21:15, atnaujinta 2019-04-02 07:49

Nors visoje Europoje yra daugiau nei 200 archeologinių radimviečių, kuriose mokslininkams pavyko rasti šių priešistorės žmonių palaikų – tik kelios iš jų pasakoja tokią pačią šiurpią istoriją, kaip BMG urvas.

Mokslininkai nustatė, kad šie šeši neandertaliečiai mirė prieš maždaug 120-130 tūkst. metų, per paskutinį tarpledynmetį – laikotarpį, kai klimatas ėmė po truputėlį šilti. Nors šiandien mums tai gali pasirodyti visai nebaisu – tuo metu pasaulyje gyvenusiems žmonėms šiltas klimatas buvo neįprastas reiškinys.

„Klimato pasikeitimas iš šalto į šiltą buvo labai staigus. Mes nekalbame apie geologiją, kalbame apie žmones. Jiems turėjo atrodyti, kad visas pasaulis visiškai pasikeitė, per trumpą laiką“, – teigė paleontologas iš Prancūzijos Nacionalinio mokslinių tyrimų centro (CNRS) Emmanuelis Desclauxas.

Pasauliui šylant atgijo jūros, keitėsi augalai ir gyvūnais. Prie atšiaurių sąlygų ir šalto klimato prisitaikiusios medžiotojų-rinkėjų bendruomenės paprasčiausiai nesuprato, kas vyksta – ir kaip į tai reaguoti. Duomenų apie tai, kaip šiems žmonėms sekėsi tarpledynmečio periode, irgi yra nedaug – tačiau archeologams pavyko gauti užuominų iš 220 Europos archeologinių radimviečių. Čia buvo rasta kaulų, kaukolių fragmentų ir dantų.

Bet tik keletas kitų kaulų, rastų šiose archeologinėse radimvietėse, sutampa su kaulais, rastais BMG urve – kurie atskleidė šiurpų šių šešių žmonių likimą.

Mat mokslininkai mano, jog jie galėjo tapti kanibalizmo aukomis.

Suvalgyti savų

„Ant 50 proc. kaulų galima matyti įpjovimo žymes, ant kaukolių buvo matoma ir sumušimo žymių“, – sakė E.Desclauxas.

Žinoma, kanibalizmas vis dar yra hipotetinė idėja, kuriai įrodyti reikia daugiau duomenų – tačiau tai sutaptų su kitais faktais, kuriuos žinome apie neandartaliečius. Jie dažniausiai savo mirusiuosius palaidodavo, o keičianti klimatui paliko kai kurias Europos vietas dėl maisto stokos.

Na, o tie, kurie nusprendė pasilikti – turėjo iškęsti sunkias sąlygas. Kai kurie galbūt net žudė vienas kitą, kad išgyventų. Žinoma, mokslininkai sako, kad jei toks scenarijus ir pasitvirtintų, neandertaliečių nebūtų galima vadinti pabaisomis ir kanibalais – jie paprasčiausiai ėmėsi kraštutinių priemonių, kad išgyventų.

„BMG urve rasti palaikai nereiškia, kad neandartaliečiai nebuvo žmonės. Surinkti duomenys leidžia teigti, kad šis įvykis buvo trumpas ir vienetinis – nevilties, pasimetimo ir alkio rezultatas“, – aiškina tyrimą atlikę mokslininkai.

Parengta pagal „Science Alert“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.