XIV a. juodosios mirties pandemija baigėsi, tačiau ją sukėlusi bakterija Yersinia pestis dar tikrai nebuvo baigusi savo nešvaraus darbo. Kitus 500 metų vis kildavo maro protrūkiai – tiesa, jie buvo mažesni, tačiau vis tiek didindavo nuo ligos mirusių skaičių. Tokia niūrūs ir vis pasikartojantys ligos protrūkiaai tęsėsi iki pat XIX a. – ir šiandien mes tai vadiname antrąja maro pandemija.
Ilgą laiką buvo ieškoma atsakymo į klausimą, iš kur ši bakterija atsirado, ir naujame tyrime mokslininkai pagaliau pateikia atsakymą. Tarptautinė mokslininkų komanda rekonstravo 34 Yersinia pestis genomus, kuriuos išgavo iš 34 nuo maro mirusių žmonių dantų. Šie žmonės buvo iš skirtingų šalių – o tai reiškia, kad jie gavo pavyzdžius iš 10 skirtingų valstybių.
Maro pradžia - Rusijoje
Pagal visą iš tyrimo gautą informaciją, mokslininkams pavyko sudaryti savotišką maro genetinį medį, kuris apima XIV-XVII amžius. Medį sudaro žmonės, nuo maro mirę Anglijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitose valstybėse – be to, jis atskleidžia ir tai, kaip bakterija su laiku keitėsi bei pasiskirstė į keletą genetiškai skirtingų grupių. Nepaisant to, kad grupės buvo skirtingos, mokslininkai nustatė, kad jos visos turi vieną bendrą atspirties tašką.
„Mūsų atradimai rodo, kad Yersinia pestis į Europą atkeliavo iš rytų“, – sako archeogenetikė Maria Spyrou, dirbanti Maxo Plancko institute. Ji taip pat pamini, kad viena šios bakterijos grupė yra labai panaši į bakterijos, sukėlusios antrąją maro pandemiją, protėvius.
Galiausiai mokslininkai pateikė ir tikslią vietą, iš kur ši bakterija atkeliavo – tai Rusija, o tiksliau – Laiševo miestelis, esantis istoriniame Volgos regione. Visą informaciją mokslininkai gavo iš čia rasto pavyzdžio, pavadinto LAI009.
Maro protėvis
„Mūsų filogenetinė rekonstrukcija parodė, kad LAI009 pavyzdys, gautas Laiševe, yra maro pavyzdžių, rastų pietinėje, centrinėje, vakarinėje ir šiaurinėje Europoje protėvis. Taip pat išsiaiškinome, kad šis pavyzdys yra protėvis ir anksčiau tyrinėtiems vėlyvojo XIV a. pavyzdžiams, rastiems Londone ir Bolgare (Rusija)“, – tyrime rašo mokslininkai.
„LAI009 mes identifikuojame kaip seniausią maro formą, kuri į Europą pateko per pirmąją antrosios maro pandemijos bangą“, – teigia mokslininkai.
Žinoma, tokios rekonstrukcijos suteikia nemažai naujos informacijos mokslininkams – tačiau jie neskuba daryti išvadų. Visi rezultatai priklauso nuo to, kiek ir kokių skeletų iškasama. Kitaip sakant, mokslininkai pilnai sutinka, kad maras tuo metu galėjo turėti ir dar ankstyvesnę formą – tačiau įrašai apie ją gali slypėti tose vietose, kurios dar nėra detalia ištyrinėtos.
„Tikėtina, kad naujų interpretacijų gali atsirasti ateityje, galbūt rasime kokią nors dar neištirtą Vakarų Eurazijos bakterijų grupę“, – teigia M.Spyrou.
Didžiausia pasaulyje epidemija
Nepaisant to, būtent LAI009 bakterija buvo ta, kuri įsitvirtino per pirmąją antrosios maro pandemijos bangą, vėliau per keletą amžių ji ėmė keistis ir dėl to sukūrė skirtingą genetiką turinčių bakterijų grupes. Šiandien pirminės bakterijos grupė jau nėra randama – mokslininkai sako, kad tai reiškia, jog ji jau yra išnykusi.
Nors nauji atradimai tiksliai nepatvirtinta to, kas sukėlė antrąją maro pandemiją, mokslininkams tai vis tiek yra didelis atradimas – kadangi LAI009 yra kol kas seniausia atrasta bakterija, sukėlusi 500 metų trukusias žmonijos kančias. Šis pavyzdys suteikia ir nemažai informacijos apie senovinį patogeną, egzistavusį dar iki Juodosios mirties.
Turbūt niekas nedrįstų ginčytis, kad Juodoji mirtis buvo itin galinga liga, nusinešusi milijonus gyvybių – todėl nenuostabu, kad mokslininkai apie šią ligą nori turėti kuo daugiau informacijos. Kitaip sakant, jei jau dalinamės viena planeta su Yersinia pestis bakterija, tuomet turėtume apie ją gauti visą reikiamą informaciją.
„Antroji maro pandemija, remiantis istoriniais įrašais apie visas tris pasaulį sukrėtusias pandemijas, nusinešė daugiausia gyvybių. Tai itin puikus pavyzdys, parodantis kaip greitai liga gali išsivystyti, išplisti, ilgai išlikti ir ilgainiui išnykti dėl priežasčių, kurių dar iki šiol nesuprantame“, – tyrime rašė mokslininkai.
Parengta pagal „Science Alert“.
