Šis deimantas buvo rastas vienoje Rusijos kasykloje Sibire ir mokslininkai jį praminė „matrioškos deimantu“ pagal Rusijoje itin populiarias lėles.
Įvairūs įbrėžimai ir trūkumai deimantuose yra labai įprastas dalykas, o jei tiksliau – trūkumų turi visi deimantai. Juvelyrams tai reiškia, kad krenta brangakmenio vertė – tuo tarpu mokslininkai kartais dėl to labai apsidžiaugia, mat deimantuose labai dažnai būna įkalinti kokie nors kiti mineralai. Neretai tai gali būti ir kokia nors medžiaga, esanti taip giliai po žeme, kad žmogus – bent jau kol kas – jos pasiekti negali. Tokie mineralai į deimantą patenka dar jam formuojantis.
Tačiau toks dalykas, kaip deimantas deimante nustebino net ir visko mačiusius mokslininkus. Tačiau „matrioškos deimantas“ nėra didelis – vos 0.62 karatų (0,124 g.) Jo išmatavimai – 4,8 x 4,9 x 2,8 mm. Viduje esantis deimantas yra dar mažesnis – 0,02 karatų (0,004 g.), o jo išmatavimai – 1,9 x 2,1 x 0,6 mm.
Pirmas toks atvejis istorijoje
Rūšiuojant deimantus, buvo pastebėta, kad su šiuo kažkas yra ne taip. Būtent dėl to buvo nuspręsta jį išsiųsti į deimantų kasimu užsiimančios įmonės ALROSAS geologijos tyrimų ir plėtros centrą. Čia mokslininkai deimantą ištyrė atlikę Ramano sklaidos ir infraraudonųjų spindulių spektroskopiją bei rentgeno mikrotomografiją.
„Labai nustebome, kai sužinojome, jog šio deimanto viduje yra ertmė, kurioje laisvai juda kitas, kiek mažesnis deimantas“, – sako ALROSA atstovas Olegas Kovalčiukas.
Nors nėra tiksliai aišku, kaip tai galėjo atsitikti, mokslininkai turi keletą teorijų. Jie sako, kad dėl itin greito deimanto augimo jo viduje galėjo susidaryti korėta polikristalinio deimanto medžiaga, o stipresni Žemės mantijoje vykstantys procesai vėliau šią medžiagą išilydė. Galiausiai viduje susiformavo dar vienas deimantas, kuris galėjo laisvai judėti susidariusioje ertmėje.
Mokslininkai taip pat sako, kad deimantas gali būti daugiau nei 800 mln. metų senumo – tačiau tai dar turi būti patvirtinta. „Bloomberg“ praneša, kad „matrioškos deimantas“ tolimesniems tyrimams bus siunčiamas į Amerikos gemologijos institutą.
Kadangi tai pirmas toks deimantas, kompanija turėtų paskelbti ir jo vertę.
„Kiek mes žinome, tai pirmasis toks deimantas istorijoje“, – teigia O.Kovalčiukas. – Tai itin retas gamtos kūrinys, juo labiau kad ji dažniausiai visas laisvas erdves užpildo. Paprastai to deimanto viduje galėjo likti įkalintas koks nors kitas mineralas, kuris laisvos erdvės nepaliktų“.
Parengta pagal „Science Alert“.
