Prancūzų mokslininkai nustatė, kuo šampanas panašus į viršgarsinį naikintuvą

Šampanas – tai prabangus putojantis vynas iš Šampanės regiono Prancūzijoje. Todėl turbūt nieko keisto, kad būtent Prancūzų mokslininkai nustatė šį tą įdomaus apie šį gėrimą – pasirodo, jis turi šį tą bendro su viršgarsiniais naikintuvais.

Pasirodo, šampanas turi šį tą bendro su viršgarsiniais naikintuvais.<br>commons.wikimedia.org nuotr.
Pasirodo, šampanas turi šį tą bendro su viršgarsiniais naikintuvais.<br>commons.wikimedia.org nuotr.
 Pasirodo, šampanas turi šį tą bendro su viršgarsiniais naikintuvais.<br> 123RF / Wikimedia commons nuotr.
 Pasirodo, šampanas turi šį tą bendro su viršgarsiniais naikintuvais.<br> 123RF / Wikimedia commons nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2019-10-12 14:17, atnaujinta 2019-10-12 14:32

Skaičiuojama, kad kasmet nuo šampano ar kitokios rūšies putojančio vyno butelių kamščių smūgių miršta daugiau nei 20 žmonių – o dar kiek patiriama nuostolių dėl sudaužytų daiktų. Šampano butelio kamštis išlekia su didžiule jėga dėl butelyje susidarančio slėgio.

Ypatingo gamybos proceso metu vyne susidaro anglies dvideginis. Jis plečiasi ir nori ištrūkti iš tirpalo, tačiau butelyje esantis slėgis jam neleidžia to padaryti. Slėgis šampano butelyje gali siekti ir 7,5-10,2 barus ar net daugiau – tai priklauso nuo temperatūros. Vos tik kamštis ištraukiamas, slėgis staiga nukrenta – dujos išsiveržia laukan. Tačiau su kokia jėga?

Prancūzijos mokslininkai nusprendė tai išsiaiškinti, todėl ėmėsi itin greitomis kameromis filmuoti šampano butelio kamščio iššovimą. Paaiškėjo, kad tuo metu butelį paliekančios dujos lekia 2 machų greičiu (1195 km/h) – tai yra, dukart greičiau už garsą. Taigi, nieko keisto, kad kasmet du tuzinai žmonių miršta nuo šampano butelių kamščių sukeltų traumų. Dujos šiuos butelius palieka taip greitai, kad jas net galima pamatyti.

Sulėtintame vaizdo įraše mokslininkai pastebėjo melsvos spalvos dujas, paliekančias šampano butelį iš karto po kamščio iššovimo. Tai – mažyčiai ledo kristalai, susidarantys dėl nepaprastai žemos išsiveržusio anglies dvideginio temperatūros. Kaip (tikėkimės) jus mokė mokykloje, besiplėsdamos dujos vėsta. Staiga nukritus CO2 slėgiui, šių dujų temperatūra prie šampano butelio kaklelio nukrenta iki -90 ar net -95 laipsnių Celsijaus. Taigi, toks šaltas CO2 aplinkoje esančią drėgmę verčia mikroskopiniais ledo kristalais, kurie lengviau atspindi mėlyną šviesą.

Bet kuo čia dėti naikintuvai? Tyrimą atlikę mokslininkai teigia, kad išsiveržimo metu šampano dujos lekia greičiau, nei išmetamosios viršgarsinio naikintuvo dujos. Tiesą sakant, panašūs kondensacijos debesys pastebimi ir karinėje aviacijoje. Vienas iš tyrimo autorių iš Reimso universiteto Gérardas Liger-Belairas taip pakomentavo atradimą: „Mūsų tikslas buvo tiesiog geriau suprasti, kas vyksta stiprios dekompresijos metu. Fenomenalus ryšys su aeronautika buvo staigmena“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.