Tokios išvados pateiktos patikrinus Norvegijos ir Rusijos komandos, liepą tyrusios povandeninio laivo „Komsomolec“ liekanas, surinktus mėginius. Komanda pasitelkė nuotoliniu būdu veikiantį įrenginį ir juo ištyrinėjo maždaug 1 700 m gylyje Norvegijos jūroje esančio povandeninio laivo nuolaužas.
Cezio 137 nuotėkis buvo susijęs su branduoliniu povandeninio laivo reaktoriumi. Cezio 137 pėdsakų rasta nuosėdose prie nuolaužų ir vandenyje aplink jį, tačiau medžiagos greitai atsiskiedė, dpa reporteriams sakė Bergeno jūrų tyrimų instituto mokslininkė Hilde Lise Heldal.
Nustatyta, kad radiacija nekelia grėsmės žuvims, netoli povandeninio laivo nebuvo žvejota, pridūrė ji.
Ateityje mokslininkai vykdys tolimesnę analizę, manoma, kad tyrimas bus baigtas kitais metais. Tyrėjai siekė patikrinti, ar iš dviejų branduolinių galvučių į jūros aplinką nepateko plutonio, teigė H. L. Heldal, patikinusi, kad „nuo paskutinio karto, kai kas nors ėmė mėginius iš povandeninio laivo liekanų, jau praėjo 10 metų“.
Ataskaitoje teigiama, kad tyrimo duomenys sutampa su Rusijos vykdytos ekspedicijos rezultatais.
Pastebėta, kad priekinė povandeninio laivo dalis yra apgadinta, tačiau didelio masto korozijos požymių nėra.
„Komsomolec“ nuskendo 1989 m. balandį, to priežastis buvo povandeniniame laive kilęs gaisras. Incidento metu žuvo 42 iš 69 įgulos narių.
