Šiurpokas radinys savo paslapčių neatskleidžia jau 2600 metų

Heslingtono smegenys – tai 2600 metų senumo žmogaus smegenys, 2008 metais aptiktos Anglijoje. Tai – seniausios gerai išsilaikiusios smegenys pasaulyje. Tik kaip drėgname dirvožemyje jos taip gerai išsilaikė? Kaip tai įmanoma?

 Heslingtono smegenys – tai 2600 metų senumo žmogaus smegenys, 2008 metais aptiktos Anglijoje.<br> Dr. Axelio Petzoldo nuotr.
 Heslingtono smegenys – tai 2600 metų senumo žmogaus smegenys, 2008 metais aptiktos Anglijoje.<br> Dr. Axelio Petzoldo nuotr.
 Kas išjungė tuos fermentus, kurie būtų pradėję smegenų irimo procesą?<br> Dr. Axelio Petzoldo nuotr.
 Kas išjungė tuos fermentus, kurie būtų pradėję smegenų irimo procesą?<br> Dr. Axelio Petzoldo nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jan 9, 2020, 12:10 PM

Mokslininkai Heslingtone tyrinėjo geležies amžiaus gyvenvietę. Čia drėgnoje žemėje buvo surasta nemažai vertingų radinių ir tarp jų, žinoma, buvo ir nemažai žmonių palaikų. Valydami vieną kaukolę, archeologai pastebėjo šį tą neįprasto – jos viduje buvo keli gumulai neaiškios medžiagos. Pasirodo – tai to žmogaus smegenys, kuriose prieš 2600 metų sukosi mintys.

Žmogaus smegenys daugiausia vanduo ir riebalai. Tai – labai minkštas audinys, kuris suyra labai greitai. Tyrinėdami vos šimto metų senumo kapines, mokslininkai jau nesitiki surasti gerai išsilaikiusių smegenų – ir beveik niekada neranda. O Heslingtono smegenys ne tik išliko, bet dar išlaikė ir savo minkštumą – mokslininkai jas palygino su tofu (sojų varške).

Tad kaip išliko Heslingtono tofu? Juk šių smegenų niekas nebalzamavo – bent jau specialiai.

Londono universiteto koledžo mokslininkai nusprendė Heslingtono smegenis patyrinėti iš arčiau – jie ėmė nagrinėti jų baltymus. Tyrėjai atpažino 800 skirtingų baltymų, kurie ne tik išlaikė savo struktūrą, bet dar ir susisuko į labai tankius agregatus. Šie dariniai buvo tokie tvirti, kad galėjo išlikti ir kelis tūkstantmečius, tarsi armatūra sulaikydami ir kitų audinių irimą.

Bet juk taip nebūna? Fermentai smegenis užpuola iškart po mirties ir baltymai yra suskaidomi. Tačiau jei fermentai nepradeda skaidyti smegenų per tris mėnesius, baltymai turi galimybę sutankėti, susisukti ir apsaugoti audinius nuo tolesnio irimo. Bet čia ir baigiasi mokslininkų žinios.

Kas išjungė tuos fermentus, kurie būtų pradėję smegenų irimo procesą? Tyrimo autorius Axelis Petzoldas šių smegenų molekules narstė ištisus metus ir gali tvirtai atsakyti į šį klausimą – niekas nežino. Bet mokslininkai turi kelias versijas:

  • žmogus buvo nužudytas sirgdamas kažkokia paslaptinga liga; dirvožemyje, kuriame buvo palaidota jo galva (kūnas kažkur dingo) buvo kažkokių rūgščių, kurios pateko į smegenis; galva buvo apipilta kažkokiu rūgščiu skysčiu, o tik tada palaidota.

Pastaroji versija nėra tokia jau neįtikėtina. Mat šis vyras buvo pakartas, o tada buvo nupjauta jo galva. Gali būti, kad tai buvo auka kažkokiems dievams – mat aplink surasta ir nemažai ritualinių reikmenų. Kad ir kaip ten būtų, mokslininkai įminė dalį mįslės – bent jau žinome mechanizmą, kaip Heslingtono smegenys tūkstančius metų išlaikė savo tofu struktūrą.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.