Tiesa, tokia teorija nėra nauja. Muzika atsirado jau labai seniai ir paplitusi visame pasaulyje, todėl įmanoma, kad panašiai kaip kalba, muzikos socialinės funkcijos atkeliavo kartu su žmonių biologiniais gebėjimais. Tačiau mokslininkai sako, jog yra labai mažai tyrimų, kurie padėtų įrodyti tokių panašumų paplitimą.
Tarptautinė mokslininkų grupė nusprendė atlikti tyrimą, kuris padėtų geriau suprasti dainų skirtumus ir panašumus. Jie susiejo melodijas ir etnografinius dainų įrašus iš 315 skirtingų kultūrų. Tyrime, publikuotame žurnale „Science“, mokslininkai tokią analizę apibūdina kaip „natūralią dainų istoriją“.
Tyrimą sudarė du detalesni projektai: pirmajame buvo koncentruojamasi į tai, kaip dainos apibūdinamos bei kokia yra jų vieta visuomenėje, o antrame – į dainų įrašus, kurie buvo suskirstyti į gydymo, meilės, lopšinėms arba šokiams skirtas melodijas.
Analizė parodė, kad didelė dalis įvairiausių melodijų tam tikroms progoms yra išskirtinės. Mokslininkai galiausiai pasikvietė žmonių, kurie turėjo klausytis dainų ir priskirti jas kuriais nors kategorijai. Pasirodo, mes galime labai lengvai nustatyti dainos funkciją, nors ji priklauso ir visai kitai kultūrai. Pavyzdžiui, lopšinė skamba „kaip lopšinė“ bet kurioje kultūroje. Mokslininkai galiausiai padarė išvadą, kad egzistuoja daugiau skirtumų tarp dainų toje pačioje kultūroje, nei tarp daugelio skirtingų kultūrų.
„Matome panašumus tarp skirtingų kultūrų dainų. Todėl iš tiesų egzistuoja kažkokios panašios charakteristikos, kurios lopšinę paverčia lopšine. Tas pats ir su šokiams skirta muzika – ar net gydymui skirtomis melodijos, kurių moderniame pasaulyje jau praktiškai nebenaudojame“, – teigia pagrindinis tyrimo autorius dr. Samuelis Mehras iš Harvardo universiteto.
Susiję straipsniai
„Tokio tipo tyrimai yra pakankamai nauji, kadangi anksčiau nebuvo galimybių jų atlikti. Anksčiau buvo labai sunku dirbti su tarptautinėmis grupėmis, taip pat buvo daug sunkiau atsekti kokios nors kultūros muzikinius įrašus – nes kai kurie iš jų gali būti labai reti. Prieš penkis ar dešimt metų tokie tyrimai apskritai nebūtų buvę įmanomi“, – aiškina mokslininkas.
Parengta pagal „IFLScience“.