Bendra MDI biologinės laboratorijos, Kalifornijos Bucko senėjimo tyrimų instituto ir Kinijos Nanjingo universiteto mokslininkų komanda tirdama C.elegans nustatė dvi kirminuose esančias procesų grandines, kurios valdo senėjimą. Pakeitus IIS/TOR signalus, gyvūno gyvenimo trukmė gali pailgėti 500 procentų – tai atitikmuo žmogaus, gyvenančio iki 500 metų. Kaip bebūtų keista, tiek IIS, tiek TOR egzistuoja ir žmonėse, rašo „Science Alert“.
Kaip rašo „Technologijos.lt“, naujajame tyrime panaudota dviguba mutacija, kuriame buvo genetiškai pakeistos insulino signalizavimo (IIS) ir rapamicino veikimo (TOR) procesų grandinės. Kadangi IIS procesų grandinės pakeitimas gyvenimo trukmę pailgina 100 procentų, o TOR – 30 procentų, būtų galima tikėtis, kad dviguba mutacija tikėtiną gyvenimo trukmę prailgintų 130 procentų.
Tačiau trukmė padidėjo 500 procentų. Kaip „IFL Science“ teigė tyrimo autoriai Jarodas Rollinsas ir Aricas Rogersas, kad koordinuotų organizmo ląstelių reakciją tarp skirtingų audinių, IIS reaguoja į aplinkos veiksnius – pavyzdžiui, maistą. IIS grandinė atsakinga už signalizavimą insulinui, kuris, pritaikius CRISPR ir vėliau mutavus, padidina C.elegans gyvenimo trukmę 100 procentų.
Tuo tarpu TOR yra ląstelių viduje esantis maistinių medžiagų jutiklis, reaguojantis į maisto prieinamumo pokyčius – ir kuris net senesnis signalizavimas hormonais – kas, tyrėjų pastebėjimu, tapo būtina evoliucionuojant iš vienaląstės gyvybės į daugialąstę. Ir manipuliuojant TOR grandine, ilgaamžiškumą galima prailginti iki 30 proc.
Ląstelių perjungimas
„Manoma, kad kartu mažinant IIS ir TOR aktyvumą, tokia manipuliacija perjungia ląsteles iš „augimo“ į „palaikymo“ režimą, o tai lemia ilgaamžiškumą“, – aiškina mokslininkai ir prideda, kad „šis pašėlęs efektas atitinka ne 1+1=2, bet 1+1=5“, tad galutinė kirminų gyvenimo trukmė, įprastomis sąlygomis siekianti mėnesį, prasitęsia iki 500 proc. Tai – vadinamasis „sinergetinis efektas“.
Žmonės ir nematodai turi daug tų pačių genų ir jų procesų grandinių. Medikamentais visa tai pakoregavus 500 proc. gyvenimo trukmės pailgėjimo žmonėms tikėtis gal ir būtų sunku, tačiau jei vienu metu bus paveiktos abi grandinės, panašios sinerginės reakcijos įmanomos, sako J.Rollinsas ir A.Rogersas.
Manoma, kad ilgaamžiškumas reguliuojamas mitochondrijose – organelėse, atsakingose už ląstelių energiją. Daugybė įrodymų demonstruoja, kad mitochondrijų disreguliacija yra susijusi su senėjimu.
Šio tyrimo rezultatai gali padėti paaiškinti, kodėl tyrėjai iki šiol nenustatė nė vieno ilgaamžiškumo geno, atsakingo už tai, kad individo gyvenimas truktų daug ilgiau nei mums įprasta, ir iki mirties jo neužkluptų senatvinės ligos. Taip pat vieną dieną tai gali lemti kombinuotos terapijos būdų atsiradimą, kur skirtingos grandys nulemtų ilgesnį žmogaus gyvenimą.
O kaip su žmonėmis?
Tačiau, žinoma, tikrasis klausimas yra toks: ar žmogus kada nors galės tikėtis pragyventi penkis šimtmečius?
„Tai tikrai įmanoma, egzistuoja daugybė labai ilgai gyvenančių organizmų pavyzdžių. Tačiau tikrasis šios tyrimų srities tikslas yra suteikti žmonėms galimybę kuo ilgiau gyventi sveikai, užkertant kelią senatvinėms ligoms, – teigia tyrėjai. – Žmonės kenčia, o medicinos išlaidos sparčiai auga. Laikas mums visiems rimtai apsvarstyti galimybę įtraukti plataus spektro prevencinius medicinos metodus, kurie leistų sumažinti su amžiumi susijusių ligų paplitimą ir sunkumą“.
Tyrimas paskelbtas „Cell Reports“.
