Kinijos ir Vokietijos mokslininkai ėmėsi šio klausimo. Akivaizdu, kad gripas sukelia skirtingo sunkumo simptomus skirtingiems žmonėms, tačiau nuo ko tai priklauso? Kai kurie gripu sergantys žmonės net ryžtasi eiti į darbą – nors tai, žinoma, labai prasta mintis. Tuo tarpu kiti net iki savo pačių šaldytuvo taip lengvai nenueina. Dar didesnė mįslė yra tai, kodėl kai kurie žmonės patiria labai rimtas komplikacijas (kaip citokinų audrą), o kiti jaučiasi pakankamai neblogai. Juk ir tuos, ir tuos kamuoja tas pats virusas?
Ankstesni tyrimai parodė, kad kai gripo virusas (ar netgi tas pats SARS-CoV-2) patenka į kūną ir imuninė sistema pasiunčia savo karius su jais susidoroti, išsiskiria citokinai, kurių darbas yra užtikrinti komunikaciją tarp ląstelių. Kartais kūnas išskiria per daug citokinų – ir tada prasideda vadinamoji citokinų audra, kuri gali sukelti labai rimtas komplikacijas. Medicina kol kas nežino, kodėl tai įvyksta, tačiau šiame naujame tyrime buvo nagrinėjama viena nauja hipotezė – galbūt citokinų audrą paskatina aukštas kraujo gliukozės lygis?
Mokslininkai gripu sergančioms pelėms suleido gliukozamino – kad išsiaiškintų ar tai sukels citokinų audrą. Jie taip pat ištyrė 119 gripo pacientų kraują, surinktą dviejose Uhano ligoninėse. Kraujas buvo surinktas dar prieš pandemiją – tokie tyrimai vyksta ne vieną mėnesį. Mokslininkai lygino kraujo gliukozės lygį ir citokinų audrų atvejus, bandydami pastebėti kokius nors sutapimus.
Aukšto gliukozės lygio kraujyje ir citokinų audrų ryšys buvo patvirtintas tiek eksperimentuose su pelėmis, tiek tyrinėjant gripu sergančių žmonių kraują. Mokslininkai teigia, kad jų pastebėjimai paaiškina, kodėl diabetu sergantys žmonės dažniau patiria citokinų audras ir sunkiau sveiksta nuo gripo ar COVID-19 infekcijų.
