Priešingai – koronaviruso aptikimo metodas, vadinamas polimerazės grandinine reakcija (angl. polymerase chain reaction, PCR), negali atskirti viruso genetinės medžiagos (RNR ar DNR) nuo aktyvaus viruso ir „negyvų“ viruso fragmentų, kurie gali pasilikti kūne dar ilgai po to, kai žmogus jau pasveiksta, balandžio 30 d. paskelbė Seulo Nacionalinės universitetinės ligoninės infekcinių ligų gydytojas bei ekspertas (o taip pat ir PSO patarėjas) Myoung-Don Oh, kurį cituoja „The Korea Herald“.
Šie testai „yra labai paprasti“, teigia Niujorko universiteto biologijos ir neuroninių mokslų profesorė Carol Shoshkes Reiss, nedalyvavusi testavime. „Kai kažkas pasveiksta ir nebėra užkrečiamas, jis vis tiek gali turėti šiuos mažus [neaktyvius] virusinės RNR fragmentus, kurie šiuose tyrimuose ir parodo teigiamą rezultatą“, – sako ji.
Amerikos žvalgyba patvirtino: koronavirusas kilo Kinijoje, bet ne laboratorijoje
Taip yra todėl, kad kai virusas sunaikinamas, organizme išlieka „visos tų sugadintų ląstelių šiukšlės, kurias reikia sutvarkyti“, – portalui „Live Science“ pasakojo C.Shoshkes Reiss, turėdama omenyje mirusias ląsteles, kurias nužudė virusas. Šiose šiukšlėse ir būna suskaidytų neinfekcinių viruso dalelių liekanų.
C.Shoshkes Reiss sako, kad norint nustatyti, ar kas nors dar vis nešioja virusą, ar yra pakartotinai juo užkrėstas, reikėtų visiškai kitokio tipo testo – kuris paprastai nėra atliekamas.
Remiantis Korėjos ligų kontrolės ir prevencijos centrais, Pietų Korėjos pacientai, kurių pakartotiniai testai buvo teigiami, turėjo labai mažai galimybių arba išvis negalėjo platinti viruso, skelbia „Korea Herald“.
Bet du kartus teigiamą testo rezultatą gavę pacientų būta ne tik apie Pietų Korėjoje – tokių užfiksuota ir Kinijoje bei Japonijoje. Tačiau bendras mokslo bendruomenės sutarimas – turint visą iki šiol žinomą informaciją apie naująjį koronavirusą – yra tas, kad žmonės yra ne pakartojamai infekuojami, o tiesiog testo rezultatai yra klaidingai teigiami, sako C.Shoshkes Reiss.
Be to, „procesas, kurio metu COVID-19 pagamina naują virusą, vyksta tik šeimininko ląstelėse, bet nėra įsiskverbimo į branduolį“, t. y. pačios ląstelės šerdį, M-D. Oh cituoja „The Korea Herald“.
Kai kurie virusai – tokie kaip žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) ir vėjaraupių virusas – gali integruotis į šeimininko genomą, patekdami į žmogaus ląstelių branduolį, kur gali ilgus metus išlikti latentiški, o paskui „suaktyvėti“. Tačiau koronavirusas nėra vienas iš tokių virusų, priešingai – prieš imdamas staigiai daugintis ir infiltruotis į kitas ląsteles, jis nesiveržia į ląstelės branduolį, sako C.Shoshkes Reiss.
„Tai reiškia, kad jis nesukelia lėtinės infekcijos ar pakartotinės reinfekcijos“, – teigia M-D. Oh. Kitaip tariant, labai mažai tikėtina, kad koronavirusas organizme vėl suaktyvėtų po išgijimo, mano C.Shoshkes Reiss.
Tačiau pakartotinė infekcija teoriškai yra įmanoma. „Nežinome kas bus po metų – niekas neturi tokio stebuklingo krištolinio rutulio“, – sako mokslininkė.
Tačiau žinoma tai, kad kad šiuo metu virusas patiria labai mažus genetinius pokyčius, kurie yra „per maži“, kad pakartotinai paveiktų imunines sistemas žmonių, kurie jau kartą buvo infekuoti ir pasveiko. Kad susidarę žmogaus antikūnai nebegalėtų kovoti prieš naują SARS-CoV-2 štamą, genetiniai pokyčiai turėtų būti pakankamai dideli. O dabar tai kol kas tai atrodo mažai tikėtina, rašo „Live Science“.
„Jei šis virusas liks toks, koks jis yra (su) tikrai mažais pokyčiais ... tada labai mažai tikėtina“, kad persirgęs žmogus kitais metais vėl užsikrės, sako C. Shoshkes Reiss.
Susiję straipsniai
O geriausio atvejo scenarijus, kurį mokslininkė laiko visai tikėtinu – kad virusas elgsis kaip vėjaraupius sukeliantis virusas, kuris „įsirašo“ į šeimininko imuninę atmintį. Tada, net jei laikui bėgant antikūnų lygis sumažės, žmonės išlaikys „atminties“ ląstelių populiaciją, kuri galėtų greitai padidinti naujų antikūnų gamybą, jei tik jie vėl bus paveikti viruso, mano mokslininkė.
Be abejo, tai vis dar yra tik prielaida – ir praeis šiek tiek laiko, kol galėsime visiškai suprasti armijos, kurią mūsų imuninė sistema sukuria kovai prieš šį virusą, stiprumą – ir ar šios armijos apsauga yra ilgalaikė, apibendrina „Live Science“.