Prakalbo apie imunitetą koronavirusui – mokslininkai tikisi turintys gerų žinių

Atrodo, kad stiprus ląstelinis imunitetas SARS-CoV-2 – koronavirusui, sukeliančiam ligą COVID-19 – trunka mažiausiai šešis mėnesius po infekcijos, o baltųjų kraujo kūnelių kiekis yra didesnis pas tuos žmones, kurie persirgo su simptomais.

 123rf iliustr.
 123rf iliustr.
 SARS-CoV-2 ant þmogaus ląstelių paviršiaus (realus vaizdas)<br>  NIAID-RML nuotr.
 SARS-CoV-2 ant þmogaus ląstelių paviršiaus (realus vaizdas)<br>  NIAID-RML nuotr.
  Žmogaus ląstelė, atakuojama SARS-CoV-2.<br>  NIAID-RML nuotr.
  Žmogaus ląstelė, atakuojama SARS-CoV-2.<br>  NIAID-RML nuotr.
  Žmogaus ląstelė, atakuojama SARS-CoV-2.<br>  NIAID-RML nuotr.
  Žmogaus ląstelė, atakuojama SARS-CoV-2.<br>  NIAID-RML nuotr.
 Žmogaus ląstelė, atakuojama SARS-CoV-2.<br>  NIAID-RML nuotr.
 Žmogaus ląstelė, atakuojama SARS-CoV-2.<br>  NIAID-RML nuotr.
  Žmogaus ląstelė, atakuojama SARS-CoV-2.<br>  NIAID-RML nuotr.
  Žmogaus ląstelė, atakuojama SARS-CoV-2.<br>  NIAID-RML nuotr.
 SARS-CoV-2 (geltona spalva) tarp žmogaus ląstelių (mėlyna, purpurinė ir violetinė spalvos). Vaizdas papildytas spalvomis, kad būtų lengviau atskirti virusą ir jo aplinką.<br>  NIAID-RML nuotr.
 SARS-CoV-2 (geltona spalva) tarp žmogaus ląstelių (mėlyna, purpurinė ir violetinė spalvos). Vaizdas papildytas spalvomis, kad būtų lengviau atskirti virusą ir jo aplinką.<br>  NIAID-RML nuotr.
 SARS-CoV-2 (geltona spalva) tarp žmogaus ląstelių (purpurinė spalva). Šis virusas buvo išskirtas iš paciento JAV. Vaizdas papildytas spalvomis, kad būtų lengviau atskirti virusą ir jo aplinką.<br>  NIAID-RML nuotr.
 SARS-CoV-2 (geltona spalva) tarp žmogaus ląstelių (purpurinė spalva). Šis virusas buvo išskirtas iš paciento JAV. Vaizdas papildytas spalvomis, kad būtų lengviau atskirti virusą ir jo aplinką.<br>  NIAID-RML nuotr.
Lietuvoje nuo epidemijos pradžios užfiksuota daugiau nei 17 000 koronaviruso atvejų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lietuvoje nuo epidemijos pradžios užfiksuota daugiau nei 17 000 koronaviruso atvejų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pasaulyje nuo epidemijos pradžios užfiksuota daugiau nei 47 milijonai koronaviruso atvejų.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Pasaulyje nuo epidemijos pradžios užfiksuota daugiau nei 47 milijonai koronaviruso atvejų.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

2020-11-04 10:03

Mokslininkai iš D.Britanijos Koronaviruso imunologijos konsorciumo ir Anglijos visuomenės sveikatos agentūros ištyrė 100 ligoninėje negydytų žmonių – kurie buvo užsikrėtę COVID-19, tačiau patyrė lengvus simptomus arba buvo išvis besimptomiais – ir nustatė stiprų T ląstelių atsaką į SARS-CoV-2 praėjus net ir šešiems mėnesiams po infekcijos. Tyrimas kol kas dar nėra recenzuotas, jis skelbiamas „bioRxiv“.

Pažymėtina, kad T ląstelių atsako stiprumas buvo žymiai didesnis (maždaug 50 proc.) žmonėse, patyrusiuose simptomus – o ne tiems, kurie neturėjo jokių simptomų.

„Ląstelinis imunitetas yra sudėtinga, bet potencialiai labai reikšminga COVID-19 galvosūkio dalis, todėl svarbu, kad šioje srityje būtų atliekama daugiau tyrimų, – pranešime teigia Anglijos visuomenės sveikatos agentūros epidemiologas ir vienas iš tyrimo autorių dr. Shamezas Ladhani.

Tačiau pirminiai rezultatai rodo, kad T ląstelių atsakas gali viršyti pradinį antikūnų atsaką – o tai gali turėti reikšmingos įtakos skiepų kūrimui ir imuniteto tyrimams“.

Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama tyrimams, kurie aiškinasi, kiek ilgai po infekcijos žmogaus kūne išlieka COVID-19 antikūnai – ir naujausi tyrimai rodo, kad antikūnai gali išnykti per kelis mėnesius. Tačiau imunitetas yra labai sudėtingas dalykas, ir susijęs ne tik su antikūnais. Organizmo imuninis atsakas į patogenus kartu su imunitetu, kurį sukelia antikūnai, taip pat apima ir ląstelinį imunitetą – aktyvuojantį fagocitus, citokinus, T ląsteles ir kitas imunines ląsteles.

Nors šis tyrimas negali pasakyti, ar žmonės yra visiškai apsaugoti nuo pakartotinės infekcijos (reinfekcijos), jis parodo, kad reikšmingas ląstelinis imuninis atsakas išlieka ilgą laiką – o tai yra sveikintina žinia.

„Mūsų išvados verčia optimistiškai, bet atsargiai vertinti imuniteto, atsirandančio po SARS-CoV-2 infekcijos, stiprumą ir trukmę, tai – tik viena galvosūkio dalis. Kad pilnai suprastume, kaip veikia COVID-19 imunitetas, reikia dar daug ko išmokti“, – sako tyrimo autorius ir D.Britanijos koronaviruso imunologijos konsorciumo vadovas Birmingemo universitete.

Reikia atkreipti dėmesį į keletą tyrimo apribojimų. Pirma, šiame tyrime dalyvavo tik 100 žmonių – o tai yra labai mažas ligos, sukeliančios pasaulinę pandemiją, imties dydis. Antra, dauguma dalyvių buvo palyginus jauni (vidutinis amžius – 41 metai) ir nesergantys papildomomis ligomis. Kol kas neaišku, ar šis poveikis bus tiek pat akivaizdus ir didelės rizikos grupėms ar žmonėms, kurie COVID-19 sirgo sunkia forma.

Bet vertindami šį tyrimą, nepriklausomi ekspertai pažymi, kad jo išvados yra „perspektyvios“ ir galėtų prisidėti prie tolesnių veiksmų siekiant kontroliuoti ir gydyti pandemiją.

„Šis puikus tyrimas pateikia tvirtus įrodymus, kad T ląstelių imunitetas SARS-CoV-2 gali trukti ilgiau nei antikūnų imunitetas, – komentuoja tyrime nedalyvavęs Londono imperatoriškojo koledžo imunologijos katedros profesorius Charlesas Banghamas. – Duomenys atitinka ankstesnius T ląstelių imuniteto SARS pastebėjimus – kai kuriems pacientams T ląstelės buvo neišnykusios praėjus net ir daugiau nei dešimtmečiui po užsikrėtimo – bet mes dar nežinome, ar taip bus ir COVID-19 atveju“.

Parengta pagal „IFL Science“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.