Artėja laikas kitokiam ūkininkavimui – ir viena Europos šalis rodo pavyzdį

Žemėje daugėja žmonių – ir juos visus reikės pamaitinti. Klasikinis ūkininkavimas jau nebėra geriausias būdas tai padaryti, nes dideli sukultūrinti žemės plotai ypač kenkia gyvajai gamtai. Be to, nėra labai protinga auginti maistą toli nuo miestų, kuriuose gyvena daugiausiai žmonių. Išeitis – vertikalūs ūkiai. Vienas tokių visai ką tik buvo atidarytas Danijoje, ir jo galimybės pritrenkia.

 14 aukštų lentynose auga daržovės, kurios niekada nematys Saulės šviesos ir nepatirs kontakto su žeme – nes jos yra 7000 kvadratinių metrų angare.<br> AFP / Scanpix nuotr.
 14 aukštų lentynose auga daržovės, kurios niekada nematys Saulės šviesos ir nepatirs kontakto su žeme – nes jos yra 7000 kvadratinių metrų angare.<br> AFP / Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 19, 2020, 9:48 AM

Žmonių populiacija ne tik auga, bet ir kraustosi į miestus. Tai kodėl maisto neužauginus tuose pačiuose miestuose?

Šalia Kopenhagos įkurtas startuolio „Nordic Harvest“ vertikalus ūkis bandys parodyti, kad tai įmanoma. 14 aukštų lentynose auga daržovės, kurios niekada nematys Saulės šviesos ir nepatirs kontakto su žeme – nes jos yra 7000 kvadratinių metrų angare.

Ir „Nordic Harvest“ derlių ims 15 kartų per metus. Robotai važinėja tarp šių milžiniškų lysvių lentynų, apšviestų 20 tūkstančių specialių LED šviestuvų. Dabar didelės aliumininės dėžės yra beveik tuščios, tačiau pirmajame 2021-ųjų ketvirtyje čia bus surinkta net 200 tonų daržovių.

„Nordic Harvest“ įkūrėjas Andersas Riemannas teigia, kad tokios apimtys pavers įmonės vertikalų ūkį vienu didžiausių Europoje. Jis sako, kad LED šviestuvais ir robotais pasipuošęs ūkis sulaukė tradicinių ūkininkų pašaipų, tačiau tai yra labiau technologijų bendrovė nei ūkis. A.Riemannas kartoja savo ūkio privalumus ir atsako kritikams.

Tiek daug šviestuvų ir robotai? Turbūt „Nordic Harvest“ suvartoja labai daug energijos! LED šviestuvai iš tikrųjų yra labai taupūs. Be to, 100 proc. vertikaliame ūkyje sunaudojamos elektros energijos atkeliauja iš vėjo jėgainių. Danija ypač gerai išnaudoja vėjo potencialą – net 40 proc. šalies energijos sukuriama vėjo jėgainių parkuose.

Be to, kalbant apie energiją, tradiciniai ūkiai sunaudoja žymiai daugiau energijos, tik ji neatkeliauja iš atsinaujinančių šaltinių. Dyzeliną deginantys traktoriai, automobiliai, generatoriai, skirti įvairiai stacionariai technikai.

Juk vis tiek sukuriama daug atliekų? Visai ne. Net vanduo čia perdirbamas (tiksliau, valomas ir naudojamas iš naujo). Kaip ir aliumininiai (ne plastikiniai) padėklai bei dėžės – juos galima naudoti vėl ir vėl. Tradiciniuose ūkiuose plastiko gerokai daugiau. Kaip ir susidėvėjusios technikos detalių, alyvos ir kitų daiktų, kurie tarnauja trumpai.

Kalbant apie vandenį, vertikalūs ūkiai jį naudoja kur kas taupiau. Vieno litro pakanka vienam kilogramui daržovių užauginti – 40 kartų mažiau nei požeminiuose ir 250 kartų mažiau nei tradiciniuose ūkiuose. Vanduo čia taip paprastai neišgaruoja, jo nenupučia vėjas – o augalai nėra priklausomi nuo oro sąlygų.

Bet nieko taip nepamaitinsi! Kodėl ne? Kai „Nordic Harvest“ įsibėgės, per metus bus užauginama po 1000 tonų daržovių. Ir jos bus išvežiojamos trumpesniais atstumais, nes auga šalia miesto. Technologijos yra brangios, tačiau sąlygų kontroliavimas, taupus vandens ir kitų išteklių naudojimas leis sukurti konkurencingos kainos produkciją. Be to, 95 proc. danų yra pasiruošę keisti savo įpročius, kad padėtų gamtai.

Bet ar tai padeda gamtai? „Nordic Harvest“ produkcija nebus žymima kaip organiška, nes tokie Europos Sąjungos įstatymai – nėra dirvos, nėra ir etiketės. Tačiau kompanija nenaudoja pesticidų, insekticidų ir laikosi įprastinių organinės daržininkystės standartų.

Gamtai padėtų ir tiesiog mažesni ūkiai. Dideli viena kultūra užsodinti plotai gamtai nėra būdingi ir stipriai kenkia biologinei įvairovei. Jau nekalbant apie tai, kad jie yra siejami su didesne tarša ir miškų ploto mažėjimu. Nors Danijoje nėra vietos trūkumo problemos, „Nordic Harvest“ yra kaip pavyzdys, ką galima pasiekti miesto aplinkoje. Trumpesnė maisto kelionė yra sudedamoji ekologiškos gyvensenos dalis.

Kol kas pagrindiniai „Nordic Harvest“ klientai – restoranai. Tačiau kompanijos produkcijos konkurencingumas ims aiškėti tik kitais metais.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.