Aišku, kad kas nors būtinai paminės tą juokingą sąmokslo teoriją apie mikroschemas. Jos šaknis atsekti sunku, tačiau tikėtina, kad jos yra susijusios su stipriai redaguotais Billo Gateso ir švirkštų gamintojo „Apiject“ vadovo Jay Walkerio pasisakymais.
Pastarasis, beje, buvo ypač keistas. Nors juo dalinosi daugybė sąmokslo teorijų mėgėjų, tame interviu J.Walkeris tik pasakojo, kad reikėtų žymėti švirkštus ir talpas, kad pavyktų atpažinti padirbtas ir pasenusias vakcinas. Ne žmones, o pakuotes ar švirkštus.
COVID-19 tapo pasauline pandemija, todėl skiepytis teks labai daug žmonių. Natūralu, kad kažkur pasaulyje kas nors pardavinės netikras vakcinas. Ir natūralu, kad vakcinų kelionė aplink pasaulį sukels problemų – dalis tikriausiai suges ar pasens. Taigi, būtų gerai patikimai sekti tokią milžinišką logistinę operaciją. Tačiau apie tai net nėra prasmės kalbėti, nes „Apiject“ iš vakcinų gamintojo tokių užsakymų nesulaukė.
Vyriausybė skubiai sušauktame posėdyje nusprendė pirkti papildomą kiekį koronaviruso vakcinų
Kalbant apie mikroschemas, kam jos būtų skirtos? Sąmokslo teorijų mėgėjai dažnai kalba apie skiepytų žmonių atpažinimą ar net sekimą – nei vienai iš šių užduočių nano technologijų nereikia. Jau nekalbant apie tai, kad kasdien su savimi nešiojamės prietaisus, kuriuose esančios mikroschemos ir procesoriai gali daugiau, nei bet kokie suleidžiami įsivaizduojami „čipai“.
Kita nesąmonių blyno pusė yra ne tokia prisvilusi – „Kaip vakcinas sukūrė taip greitai? Juk anksčiau kurdavo metų metus, dešimtmečius!“ Žodis „anksčiau“ nurodo praeitį. Anksčiau viskas buvo kitaip. Greičiausia pasaulio konditerė savo pirmąjį saldainį gamino labai lėtai.
Medicina vystėsi kelis šimtmečius, kol buvo sukurta pati pirmoji vakcina. Reikėjo išsiaiškinti, kaip veikia žmogaus imuninė sistema, kas sudaro virusus, kaip jie žmogaus kūne atpažįstami, kaip galima supažindinti imuninę sistemą su virusu nesusargdinant žmogaus, kaip atskirti tą viruso dalelę ir kaip ją pasiūlyti žmogaus kūnui. Kai ta fundamentali informacija buvo sukaupta, buvo sukurta pirmoji vakcina. Sukurti antrąją jau buvo lengviau, nes pagrindas liko tas pats.
SARS-CoV-2 virusas nėra toks jau sudėtingas. Be to, kompanijos turėjo milžinišką motyvaciją kuo greičiau sukurti vakcinas. Pandemija sustabdė ekonomikas ir tai kainavo milijardus, jau nekalbant apie mirtis ir sugadintą sveikatą. Taigi, motyvacijos netrūko. Sulėtinti vakcinų kūrimą galėjo tik reikalavimai, bandymai ir biurokratija – sisteminiai ir metodologiniai klausimai, kurie buvo sukurti žmonių ir žmonių gali būti modifikuoti, tokių ekstremalių situacijų atveju.
Taigi, kol kokia nors teta galvoja, kad pažiūrėjusi 4 vaizdo įrašus tapo protingesne už didžiulę tarptautinę aukščiausių pasaulio protų komandą, „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinos jau yra pakeliui. Tik kas iš tiesų yra jose?
„BioNTech“/“Pfizer“ COVID-19 vakcinos sudėtis
Farmacijos kompanijos yra verslai, o verslai turi uždirbti pinigus. Todėl galima neabejoti, kad noras sukurti vakciną pirmiems buvo didelis. Tačiau komercinių paslapčių čia nėra daug. Štai kas yra „BioNTech“/„Pfizer“ vakcinose:
- Modifikuotas SARS-CoV-2 RNR (modRNA), koduojantis viruso glikoproteiną
- Lipidai: ALC-0315,
- N-ditetradecilacetamidas, cholesterolis ir kt.
- Kalio chloridas
- Vienbazis kalio fosfatas
- Natrio chloridas (valgomoji druska)
- Dvibazis natrio fosfato dihidratas
- Sacharozė.
- Lipidai ir kitos medžiagos, gerinančios veikliosios medžiagos (modRNA) patekimą į organizmą ir efektyvumą.
Susiję straipsniai
„Moderna“ vakcinos sudėtis
„Moderna“ vakcina savo sudėtimi skiriasi nedaug. Tačiau vis dėlto skiriasi – laboratorijose šias vakcinas būtų įmanoma atskirti:
- SARS-CoV-2 viruso RNR dalelė – mRNR
- Lipidai: SM(Sfingomielinas)-102, cholesterolis ir kt.
- Trometaminas
- Trometamino hidrochloridas
- Acto rūgštis
- Natrio acetatas
- Sacharozė